Remdamasis neįvardytais šaltiniais, laikraštis nurodė, kad Estija ketino perduoti Ukrainai 122 mm kalibro haubicų D-30, pagamintų Sovietų Sąjungoje. Ši ginkluotė buvo dislokuota buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje ir 10-ajame dešimtmetyje, po Vokietijos suvienijimo, buvo perduota Suomijai. Pastaroji haubicas 2009 metais perdavė Estijai.
Tačiau „The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad Berlynas, kitaip negu JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija ir kitos NATO sąjungininkės, atsisako tiekti Ukrainai mirtiną ginkluotę.
Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, bet neigia, kad planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį, ir reikalauja saugumo garantijų, įskaitant draudimą šiai valstybei kada nors įstoti į NATO.
Laikraščio duomenimis, Estija pastarosiomis savaitėmis prašė Berlyno leidimo pasiųsti minėtas artilerijos sistemas Ukrainai, kaip reikalauja Vokietijos eksporto įstatymai.
Pasak „The Wall Street Journal“, Berlyno veto atskleidžia sunkumus, su kuriais susiduria JAV ir jų sąjungininkės Europoje, rengdami vieningą atsaką į Rusijos pajėgų stiprinimą prie Ukrainos sienų.
Santykiai su Rusija ir situacija prie Ukrainos sienų bus vieni svarbiausių klausimų pirmadienį numatyto ES Užsienio reikalų tarybos ministrų susitikimo darbotvarkėje. Šiame susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Anksčiau penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietijos vyriausybė neplanuoja tiekti Ukrainai mirtinos ginkluotės.
„Jeigu būtų prieita iki karinės agresijos, tai sukeltų sunkių padarinių, – žurnalistams Berlyne sakė jis. – Kokių konkrečių priemonių imtumės tuomet – svarstysime atitinkamu laiku. Vokietijos vyriausybės pozicija ginkluotės eksporto klausimu aiški. Mirtinos ginkluotės eksporto iš Vokietijos pastaraisiais metais mes nepalaikėme.“
