Slaptas planavimas padėjo sužlugdyti V. Putino karo planus: Baltieji rūmai visada buvo žingsniu priekyje

Pirmasis nurodymas, kurį valstybės sekretorius Antony Blinkenas gavo iš prezidento J.Bideno, buvo „pertvarkyti“ Amerikos aljansus ir partnerystes užsienyje, kad Jungtinės Valstijos galėtų susidoroti su būsimais iššūkiais. Ši strategija pasirodė esanti lemiama kovojant su Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Joe Bidenas.<br>Capital Pictures/Scanpix nuotr.
Joe Bidenas.<br>Capital Pictures/Scanpix nuotr.
J.Bidenas ir V.Zelenskis susitikime.<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
J.Bidenas ir V.Zelenskis susitikime.<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
JAV palaiko Ukrainą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
JAV palaiko Ukrainą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 2, 2022, 9:51 PM, atnaujinta Jun 3, 2022, 9:25 AM

Slaptas Bideno administracijos planavimas prasidėjo 2021 m. balandį, kai Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė apie 100 000 karių. Paaiškėjo, kad telkimas buvo tik priedanga, tačiau tą mėnesį Briuselyje vykusiame NATO susitikime A.Blinkenas ir kiti pareigūnai aptarė JAV žvalgybos duomenis apie Rusijos veiksmus su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovais.

„Turime būti pasiruošę“, – tokią žinią tuomet skleidė aukštas Valstybės departamento pareigūnas.

Vokietija buvo abejinga, bet labai svarbi sąjungininkė, o J.Bideno administracija praėjusią vasarą priėmė kontraversišką sprendimą, kuris tikriausiai buvo labai svarbus siekiant Vokietijos paramos prieš Rusiją. J.Bidenas leido Vokietijai netaikyti pradinio sankcijų etapo dujotiekį „Nord Stream 2“ tiesiančiai bendrovei mainais į kanclerės Angelos Merkel pažadą, kad, Rusijai įsiveržus į šalį, „Nord Stream 2“ bus nutrauktas. Kai įvyko invazija, A.Merkel jau nebebuvo, tačiau jos įpėdinis Olafas Scholzas pažadą įvykdė.

A.Blinkenas sakė, kad, anksti išvengus santykių su Vokietija krizės, „galutinis rezultatas buvo tas, kad rusams pradėjus agresiją, pagrindas jau buvo sukurtas“.

Vokietijos ambasadorė Vašingtone Emily Haber šią JAV diplomatiją vertina teigiamai.

„Bendro pareiškimo [dėl „Nord Stream“] formuluotė buvo miglota, tačiau administracija pasitikėjo senąja, o vėliau ir naujuoju kancleriu, kad jis pratęs tolesnius veiksmus. Taip ir atsitiko“, – teigė ji.

Spalio mėn., kai Jungtinės Valstijos surinko žvalgybinės informacijos apie atnaujintą Rusijos pajėgų telkimą pasienyje, grėsmė Ukrainai tapo dar aktualesnė, taip pat „buvo pateikta tam tikra informacija apie tai, kokie iš tikrųjų buvo Rusijos planai dėl šių pajėgų“, sakė A.Blinkenas.

Ši operatyvinė informacija „iš tikrųjų atvėrė akis“. Spalio pabaigoje Romoje vyko 20 valstybių grupės susitikimas, ir J. Bidenas išsikvietė į šalį Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovus ir išsamiai supažindino juos su visiškai slaptais įrodymais.

„Tai buvo pakankamas impulsas, kad būtų susitarta... išsamiai išdėstyti pasekmes Rusijai, jei ji tęs agresiją“, – sakė A.Blinkenas.

Lapkričio 1 d. CŽV direktorius Williamas J. Burnsas atvyko į Maskvą įspėti prezidento Vladimiro Putino, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės yra pasirengusios apginkluoti Ukrainą ir įvesti Rusijai žlugdančias sankcijas, jei ši įsiveržtų į šalį. V.Putinas, matyt, manė, kad J.Bidenas daugiau kalba, nei veikia.

Iš pradžių nebuvo lengva įtikinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį rimtai vertinti invazijos pavojų. Lapkričio pradžioje Glazge vykusiame COP 21 klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime A.Blinkenas kalbėjosi su juo ir pateikė žvalgybinės informacijos apie Rusijos planus santrauką.

„Iš esmės turėjau užduotį pasakyti jam, kad, mūsų nuomone, tikėtina, jog jo šalis bus užpulta“, – prisiminė A.Blinkenas.

Pasak Valstybės departamento pareigūno, V.Zelenskis buvo nusiteikęs skeptiškai.

Grasinimas sankcijomis gali būti tuščias diplomatinis ritualas. Tačiau gruodį A.Blinkenas ir jo kolegos pradėjo rimtai diskutuoti su sąjungininkais, kokių veiksmų jie imsis. Iš pradžių buvo surengtas Septynių šalių grupės užsienio reikalų ministrų susitikimas Liverpulyje, Anglijoje gruodžio 11 d. Dalyviai viešai įsipareigojo, kad bus „milžiniškos pasekmės ir rimtos išlaidos“, prisimena A.Blinkenas. Dėl to, pasak jo, „kai agresija iš tikrųjų įvyko, mes galėjome veikti nedelsiant“.

Kartu su diplomatija paspartėjo ir NATO karinis planavimas. NATO oro pajėgų vadas generolas Todas Voltersas pasakojo, kad jo kolegos gruodį ir sausį pradėjo rengti „antžemines komunikacijos linijas“, kurios leistų greitai gabenti ginklus į Ukrainą. Jie išnagrinėjo tiekimo įvažiavimo punktus ir kitas praktines detales. Prieš prasidedant invazijai vasario 24 d. šiuo ginklų vamzdynu buvo pristatytos raketos „Stinger“ ir „Javelin“, o nuo to laiko buvo perduota daugybė sunkesnių ginklų.

JAV žvalgyba pateikė Ukrainai išankstinį V.Putino mūšio planą. Nors Rusija apsupo Ukrainą su 150 000 karių, tikroji V.Putino strategija buvo žaibiškas, „neatremiamas“ smūgis Kijevui, kurį sudavė palyginti nedidelė elitinių specialiųjų pajėgų grupė. Rusai planavo užimti Antonovo oro uostą Hostomelyje, esantį į vakarus nuo sostinės, ir tada panaudoti jį greitam kariuomenės permetimui į Kijevą.

Ukrainiečiai žinojo, kad rusai artėja. Pasak dviejų gerai informuotų pareigūnų, W.J.Burnsas sausio mėnesį slapta nuvyko į Kijevą, kad informuotų V.Zelenskį apie Rusijos planą. Ukrainiečiai pasinaudojo JAV žvalgybos duomenimis ir sunaikino puolančiąsias pajėgas prie Hostomelio, kas galėjo pasirodyti lemiamu karo mūšiu.

„Rusai neturėjo plano B“, – aiškino Rytų studijų centro Varšuvoje lenkų žvalgybos analitikas Marekas Menkišakas.

M.Menkišakas paaiškino žvalgybos perversmo, atskleidusio Rusijos puolimo planą, reikšmę: „Rusai patys save įviliojo į spąstus. ... Tai turėjo būti ne plataus masto karas, o speciali operacija“, kuri nuverstų V.Zelenskio vyriausybę ir įvestų paklusnų, promaskvietišką režimą.

Ruošiantis karui J.Bidenas kartais tarsi nusikalbėdavo. Tačiau jis aiškiai matė besikeičiančią strateginę situaciją. Pavyzdžiui, anksti J.Bidenas padarė išvadą, kad geriausias būdas sužlugdyti V.Putino viltis suskaldyti NATO būtų dviejų naujų stiprių narių – Suomijos ir Švedijos – priėmimas.

J.Bidenas kalbino Suomijos prezidentą Sauli Niinisto. Jis paskambino jam gruodį, o paskui sausį, kad pakalbėtų apie Rusijos grėsmę, sakė A.Blinkenas.

Po to J.Bidenas pakvietė S.Niinisto apsilankyti Baltuosiuose rūmuose kovo mėnesį, o jiems sėdint Ovaliajame kabinete J.Bidenas pasiūlė paskambinti Švedijos ministrei pirmininkei Magdalenai Andersson ir pasiekė ją vėlai vakare. Gegužės mėn. abu kartu lankėsi Baltuosiuose rūmuose, švęsdami savo šalių planus įstoti į NATO.

J.Bideno administracijos organizuota koalicija Ukrainai paremti, žvelgiant retrospektyviai, gali atrodyti paprasta. Tačiau tai buvo sudėtingas diplomatinių, karinių ir žvalgybos išteklių koordinavimas, kuris sutelkė dešimtis valstybių tuo momentu, kuris atrodo gali tapti šiuolaikinės istorijos lūžio tašku.

V.Putinas tikėjo, jog yra pajėgus nepaisyti J.Bideno ir Vakarų bei pasiekti lengvą pergalę Kijeve. Visgi Rusijos vadovas padarė katastrofišką klaidą, nes pervertino savo jėgas ir neįvertino J.Bideno bei jo komandos ryžto.

Parengta pagal „The Washington Post“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.