Pastaraisiais mėnesiais O.Scholzas daugelį privertė kraipyti galvas dėl įvairių politinių pareiškimų, pasiteisinimų ir gynimosi. Net ir tuo metu, kai kancleris vadovavo istoriniam Vokietijos kariniam pokyčiui, jis vis dar buvo kritikuojamas – dažnai dėl to, kaip jis pristato šį istorinį pokytį.
Kartais problema yra tiesiog mįslingi O.Scholzo sakiniai – dėl savo mechaniško ir griežto kalbėjimo stiliaus kancleris jau seniai užsitarnavo pravardę „Scholzomat“.
Kitais atvejais jis buvo pagautas per daug prižadantis arba keičiantis savo istoriją. Įvairiais atvejais kancleris pateikė klaidinančių pareiškimų apie Vokietijos pagalbą Ukrainai, kelis kartus aiškino kodėl jis vis dar nesilankė Kijeve ir keitė svarbių ginklų tiekimo terminus.
Visai neseniai O.Scholzas sukėlė ažiotažą įžūliu – ir neteisingu – teiginiu, kad „niekas“ nesuteikė pagalbos Ukrainai „tokiu mastu, kaip tai daro Vokietija“.
„Reikia būti atsargiam, kad tokia komunikacija neatrodytų išsišokėliška“, – sakė Vokietijos parlamento gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann, Vokietijos laisvųjų demokratų (FDP), valdančių koalicijoje su O.Scholzo socialdemokratais (SPD) ir žaliaisiais, narė.
Žmonės, susipažinę su O.Scholzo mąstysena, teigia, kad kancleris tiesiog stengiasi išvengti eskaluojančios retorikos. Jie pažymi, kad kancleris supranta, jog jo komunikavimo stilius ne visada sulaukia ovacijų, tačiau jis pasiryžęs atlaikyti kritiką, jei tik tai reikštų, kad situacija bus kiek įmanoma ramesnė. Pats O.Scholzas yra sakęs žurnalistams, kad nenori kartoti kaizerio Vilhelmo II, Vokietijos imperatoriaus, kuris prisidėjo prie Europos nugrimzdimo į Pirmąjį pasaulinį karą, klaidų.
Tačiau dėl to O.Scholzo vyriausybė, nors ir esanti viena iš pagrindinių paramos Ukrainai teikėjų, skirianti didžiules sumas savo kariuomenei ir netrukus tieksianti Ukrainai moderniausias vokiškas haubicas, susilaukia kritikos tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Atrodo, kad ši neigiama reakcija net atsiliepė rinkimų apklausoms: neseniai O.Scholzo SPD pirmą kartą per kelis mėnesius nacionalinėje apklausoje nusileido žaliesiems.
„Darydamas neaiškius pareiškimus O.Scholzas išlaiko sau manevro laisvę valstybės viduje, tačiau išorėje jis palieka neaiškios politikos ir silpnos lyderystės įspūdį“, – sakė Hohenheimo universiteto komunikacijos ekspertas Frankas Brettschneideris.
Painios žinutės
Neseniai išsakytos O.Scholzo pastabos apie Vokietijos finansinį dosnumą nuskambėjo itin nepatogiai, žinant, jog jos buvo išsakytos vizito Lietuvoje metu.
Lietuvos, kaip ir jos Baltijos kaimynių, karinė pagalba Ukrainai, vertinant pagal kiekvienos šalies ekonominius pajėgumus, yra nepalyginamai didesnė nei Vokietijos.
„Jei Vokietijos karinę paramą Ukrainai palygintume su mūsų ekonomine reikšme, tai kas iki šiol buvo padaryta, yra gana kuklu“, – pažymėjo M.Strack-Zimmermann.
O.Scholzas nusivylė kritika – Lietuvoje jis teigė, kad dėl Vokietijos karinės paramos Ukrainai „susikaupė ne visai teisingų pareiškimų“.
Tačiau kelionė į Lietuvą buvo toli gražu ne pirmas kartas, kai O.Scholzas sukėlė nepasitenkinimą savo komentarais apie Vokietijos pagalbą Ukrainai.
Likus savaitei iki vizito, O.Scholzas pasakė kovingą kalbą Bundestage, paskelbdamas, kad Vokietija netrukus pristatys Ukrainai aukštųjų technologijų oro gynybos sistemą. Tačiau kanclerio žodžiai sukėlė greitą reakciją, kai paaiškėjo, kad Kijevas raketų sistemą gaus ne per „artimiausias savaites“, kaip iš pradžių siūlė O.Scholzas, o tik spalio arba lapkričio mėn.
Jei grįžtume į balandžio mėn., rastume ir daugiau atvejų, kai O.Scholzui nepavyko perteikti savo žinutės. Pavyzdžiui, balandžio 19 d. spaudos konferencijoje kancleris taip mįslingai paskelbė apie naują paramą Ukrainai, įskaitant artilerijos pagalbą, kad net ilgamečiai Berlyno korespondentai liko nesupratę, ką jis norėjo pasakyti.
Po spaudos konferencijos duodamas interviu radijui kancleris atrodė susierzinęs, kai buvo paklaustas apie tankų tiekimą, ir sumurmėjo, kad jis esąs apstulbęs, „kiek daug žmonių sugeba vieną kartą „pagooglinti“ ir greitai tapti ginklų ekspertais“.
Neatsilikimas nuo žaliųjų
O.Scholzo komunikacijos stilius gerokai skiriasi nuo kitų aukšto rango vyriausybės narių, kurie rado efektyvesnių būdų bendrauti su visuomene.
Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas, abu priklausantys žaliesiems, sulaukė ypatingo dėmesio, nes rodė empatiją ir viešai kovojo su iššūkiais, su kuriais susiduria Rusijos karo Ukrainoje kontekste.
Jie kalbėjo apie būtinybę didinti ne Rusijos gamtinių dujų šaltinius ir apie tai, kaip tai dera su jų partijos, kurios pagrindą sudaro priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimas, šaknimis. Dar prieš O.Scholzą jie pasisakė už tankų siuntimą į Ukrainą ir kalbėjo apie tai, kaip jie ten pateko iš pacifistinių Žaliųjų partijos ištakų.
„A.Baerbock savo žinutes iškomunikuoja aiškiai“, – sakė komunikacijos ekspertas F.Brettschneideris, o R.Habecko žinutės „užkabina nervą“.
„R.Habeckas gerai išartikuliuoja abejones, aprašo veiksmų problemas, keblias situacijas, kuriose įstrigo politiniai sprendimai. Visuomenei tai atrodo patikima ir tokia komunikacija yra gerai priimama. Tačiau svarbiausia, kad jis neatitolsta nuo realybės ir žmonės tai gana gerai pajaučia“ - pridūrė jis.
Skirtumas tarp politikų komunikacijos stilių turėjo apčiuopiamą politinį poveikį. Praėjusį mėnesį O.Scholzo socialdemokratai patyrė nesėkmę dviejuose svarbiuose žemių rinkimuose, o žalieji triumfavo abiejuose. Vieni iš rinkimų dėl žemės dydžio ir asmeninio kanclerio dalyvavimo net buvo pavadinti „mažaisiais federaliniais rinkimais“.
Tačiau O.Scholzo socialdemokratai ginčija aiškų ryšį tarp rinkimų rezultatų ir kanclerio veiklos.
Vis dėlto praėjusią savaitę atliktos „Insa“ apklausos duomenimis, žalieji pirmą kartą nuo praėjusių metų visuotinių rinkimų nacionaliniu lygmeniu aplenkė socialdemokratus. Apklausoje R.Habeckas ir A.Baerbock taip pat buvo pripažinti populiariausiais Vokietijos politikais, o O.Scholzas liko ketvirtas.
Žinoma, O.Scholzas kartais atsiduria nepavydėtinoje padėtyje – jis yra galutinis sprendimų priėmėjas, o tai reiškia, kad jis susiduria su didesne stebėsena ir turi orientuotis tarp ideologinių stovyklų savo partijoje ir koalicijoje. Kancleris taip pat neišvengiamai lyginamas su savo pirmtake Angela Merkel, kuri 16 metų valdė Vokietiją. Net ir tada, kai A.Merkel susidūrė su neigiama reakcija dėl nuolaidžiavimo Rusijai, ji vis tiek buvo vertinama kaip Europą drąsinanti ir raminanti asmenybė.
Klausimas nulemtas interpretacijos
O.Scholzo kritikai sako, kad kancleris dažniausiai išsisukinėja, kai paprasčiausiai bando išvengti sprendimo.
Jie atkreipia dėmesį į jo dvejones dėl Vokietijos tankų „Leopard“ siuntimo į Ukrainą. Iš pradžių O.Scholzas teigė, kad būtų per sunku apmokyti Ukrainos karius dirbti su šiomis transporto priemonėmis, bet vėliau šį teiginį atsiėmė. Vėliau jis pažadėjo siųsti Vokietijos tankus NATO partnerėms, pavyzdžiui, Čekijai ir Graikijai, kurios savo ruožtu siųstų Ukrainai savo senesnius sovietinius šarvuočius.
Tačiau kritikai sako, kad tankų mainai yra sudėtingi ir jų vykdymas užtruks per ilgai, ir tvirtina, kad tai yra dar vienas O.Scholzo pretekstas tiesiogiai nesiųsti kovinių tankų Ukrainai.
Panaši situacija susiklostė ir dėl kanclerio atsisakymo aplankyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Kijeve. Iš pradžių O.Scholzas teigė negalįs vykti, nes Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris buvo paskelbtas ten nepageidaujamu. Tačiau po to, kai F.W.Steinmeieris ir V.Zelenskis susitaikė, O.Scholzas sugalvojo naują priežastį, dėl kurios turėjo susilaikyti nuo vizito. Jo teigimu, jis nedalyvaus „greitame atvykime ir išvykime vardan nuotraukų“, o dalyvautų tik susitikime, kuriame būtų aptarti „labai konkretūs dalykai“.
Iš šios priežasties buvo pasišaipyta šalies viduje. Net Vokietijos kairiojo sparno laikraštis „Taz“, kuris toli gražu nėra socialdemokratų kanclerio priešas, pirmajame puslapyje išspausdino daugybę O.Scholzo nuotraukų.
„Pagaliau paaiškinimas, kodėl kancleris nevyks į Kijevą“, – sarkastiškai rašė jis.
Atrodo, supratęs, kad tolesnis atsisakymas vykti į Kijevą gali būti politiškai nepalankus, O.Scholzas, kaip pranešama, šį mėnesį planuoja bendrą kelionę su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi.
Požiūris į O.Scholzą skiriasi nuo praėjusių metų visuotinių rinkimų, kai socialdemokratų kandidatas iškilo į viršų mažai kalbėdamas ir vengdamas liapsusų, kurie sužlugdė jo pagrindinius konkurentus. Jis netgi sėkmingai prisistatė kaip natūralus A.Merkel įpėdinis.
Tuo metu socialdemokratai apklausose taip pat atsiliko nuo žaliųjų, o likus kelioms savaitėms iki balsavimo pakilo. Šis faktas sustiprino O.Scholzo stovyklos nuomonę, kad jis neturėtų pernelyg nerimauti dėl pastarojo meto SPD apklausų nuosmukio.
Vis dėlto FDP atstovė M.Strack-Zimmermann paragino O.Scholzą „pagerinti komunikaciją tiek su Vokietijos gyventojais, tiek su tarptautiniais partneriais“.
Jos teigimu, kancleris turėtų „pateikti visas galimybes ir aiškiai apibrėžti“, kaip Vokietija didins paramą Ukrainai.
„Kol mes bandome interpretuoti kanclerio žodžius, – pabrėžė ji, – vos už kelių tūkstančių kilometrų nuo čia kasdien žūsta daugybė žmonių“.
Parengta pagal „POLITICO“ inf.
