Tankiuose pušynuose Charkovo pakraštyje Konstantinas stebėjo savo karius, kurie tikrino ginklus.
Kai kurie tepė septintojo dešimtmečio šovinius, ruošdami juos naudoti dar senesniam 57 mm priešlėktuviniam ginklui AZP S-60, sukurtam iškart po Antrojo pasaulinio karo.
Nuo invazijos pradžios Vakarai išleido milijardus karinei paramai, kad padėtų Ukrainai atremti Rusijos puolimą, o pastaruoju metu Kijevui siuntė pažangias raketų sistemas „HIMARS“.
Tačiau grioviuose netoli antrojo pagal dydį Ukrainos miesto šie ginklų pristatymai skamba kaip sunkiai pasiekiama svajonė.
„Čia tiesiog nematėme jokių vakarietiškų ginklų. Viskas, kuo galime pasikliauti, yra mūsų sovietinių laikų ginklų atsargos“, – sakė Konstantinas, vadovaujantis teritorinės gynybos pajėgų 127-osios brigados 228-ajam batalionui.
Jau keturis mėnesius Konstantinas ir jo vadovaujama teritorinės gynybos formuotė – dalinys, kuris yra kariuomenės dalis, bet daugiausia sudarytas iš nepatyrusių savanorių – kovoja su Rusijos pajėgomis vos už kelių kilometrų nuo Charkovo.
„Mūsų žvalgybos duomenimis, rusai kažką planuoja netoli Charkovo“, – sakė vadas.
„Bet kuriuo atveju mes laimėsime, – greitai pridūrė jis. – Turint vakarietiškų ginklų, dėl pergalės turės žūti mažiau mūsų vaikinų“.
„Kiekvieną dieną jie tikrina mūsų linijas“
Už 40 kilometrų nuo Rusijos sienos esantis Charkovas turi didelę strateginę reikšmę, nes yra vartai į Ukrainos rytus. Pirmąją karo savaitę Rusija bandė jį užkariauti, siųsdama į miestą tankų kolonas, tačiau ataka buvo atremta.
Vasario pabaigoje Charkovas buvo beveik visiškai apsuptas iš trijų pusių, miestą apšaudė tankai, lėktuvai ir artilerija. Iš pradžių atrodė, kad Rusijos pajėgos žygiuos tiesiai į Charkovo centrą. Tačiau ukrainiečių pajėgos persigrupavo ir pirmosiomis kovo savaitėmis sustabdė Rusijos pajėgų puolimą.
Po to sekė du Ukrainos kontrpuolimai, iš pradžių kovo pabaigoje, o paskui gegužę, kurie nustūmė Rusijos pajėgas nuo miesto pakraščių. Tuo pat metu Ukraina taip pat atgavo kai kuriuos sudegintus kaimus, kuriuos buvo užėmusi Maskva.
Išskyrus trumpą atokvėpį maždaug prieš tris savaites, Rusijos nesiliaujantis miesto apšaudymas, daugiausia iš Rusijos pasienio miesto Belgorodo, niekada nesiliovė ir, pasak regiono gubernatoriaus Oleho Synehubovo, sugriovė daugiau kaip 2 000 pastatų ir nužudė daugiau kaip 900 civilių gyventojų.
Per pastarąsias dvi savaites miestas buvo bombarduojamas smarkiausiai nuo karo pradžios, o aukšti Ukrainos pareigūnai ir vietos kariuomenės vadovai baiminasi, kad gresia naujas Rusijos puolimas.
„Manome, kad Rusija artimiausiu metu gali pradėti naują puolimą“, – sakė ukrainiečių karys A.Mogyla, kuris atsisakė nurodyti, kuriame dalinyje tarnauja, motyvuodamas slaptumo sumetimais.
A.Mogyla, kuris su „Guardian“ kalbėjosi iš improvizuoto kabineto buvusioje kalbų mokykloje, sakė, kad iš pradžių kariavo fronte, bet pridūrė, kad netrukus buvo perkeltas į kitą dalinį, kad galėtų „analizuoti“ karą, nes yra programinės įrangos kūrėjas.
„Rusai paprastai pradeda nuo raketų atakų, paskui įžengia sunkioji artilerija, o tada įžengia tankai ir pėstininkai. Matome, kad pirmoji dalis jau vyksta“, – aiškino A.Mogyla.
Pasak A.Mogylos, ne mažesnį nerimą kelia ir neseniai jo komandos iš „Vakarų partnerių“ gauta žvalgybinė informacija, įskaitant palydovines nuotraukas, kuriose matyti, kad Rusija telkia naujus karius ir karinę techniką fronto linijoje netoli Charkovo.
Rodydamas į savo monitoriaus ekraną, A.Mogyla parodė vaizdus, kurie, pasak jo, rodė, kad neseniai buvo sutelktos pajėgos rytinėje Charkovo pusėje, netoli Rusijos okupuoto Ševčenkovės kaimo. Pasak ukraniečio, prieš tris savaites ten buvo perkelta apie 100 kariuomenės dalinių, įskaitant 50 tankų ir aštuonis batalionus.
„Negalime būti tikri, kada, bet artimiausiu metu jie užpuls“, – sakė jis, ragindamas Vakarus paspartinti sunkiosios artilerijos ginklų ir žvalgybai skirtų dronų tiekimą.
Karys teigė, kad okupantai čia turi dar didesnį ginklų kiekio pranašumą nei Donbase.
„Ukraina turi vieną artilerijos pabūklą prieš 15 Rusijos artilerijos pabūklų“, – sakė jis.
Sustabdyti Charkovo apšaudymą, sakė A.Mogyla, buvo ypač sunki užduotis, nes jis yra tik už 40 kilometrų nuo sienos.
Analitikai atkreipė dėmesį, kad sustabdyti Rusijos bombardavimą būtų neįmanoma be atsakomosios ugnies, kuria būtų apšaudoma Rusija, o Ukraina pažadėjo to nedaryti su naujai atsiųstais vakarietiškais ginklais.
Rusijos karinio pranašumo garsas Charkove girdimas beveik kiekvieną naktį, kai Rusija iš už sienos paleidžia savo „Iskander“ ir kitas raketas. Tada miestas bauginančiai sutemsta, kad Rusijos lėktuvai ar artileristai neturėtų taikinių.
Per pastarąsias savaites per apšaudymą, kuris daugiausia smogė gyvenamiesiems rajonams, regione žuvo daugiau kaip 20 civilių gyventojų, įskaitant aštuonerių metų mergaitę.
„Priešas kažką planuoja, telkia karius. Bet mes nežinome, koks jų tvarkaraštis“, – sakė vadas Konstantinas, šį kartą kalbėdamas iš Charkovo srities valstybės administracijos pastato branduolinio bunkerio, kuris kovo 1 d. rytą nukentėjo nuo antskrydžio.
„Kiekvieną dieną jie tikrina mūsų linijas. Jie atsiuntė žvalgybos padalinius, kad pamatytų, kur yra mūsų silpnosios vietos, tačiau mums labai sėkmingai pavyko juos atremti“, – džiaugėsi gynėjas.
Ir nors tiek Konstantinas, tiek A.Mogyla teigė, kad įrodymai rodo naują Rusijos puolimą regione, jie tvirtino, kad Maskva neturi galimybių užimti Charkovo miesto.
Nepaisant nuolatinės pažangos Rytų Ukrainoje, įskaitant svarbiausio Severodonecko miesto užėmimą, Vakarų žvalgyba panašiai prognozuoja, kad Rusijos kariuomenei reikėtų persigrupuoti, prieš pradedant naują didelį puolimą visoje šalyje.
Vietoj to, nesant Ukrainai skirtų naujų vakarietiškų ginklų, mūšis aplink Charkovą greičiausiai užsitęstų mėnesius, jei ne metus, sakė A.Mogyl:„Abi pusės pradėjo gerai gintis, ir nė viena iš jų nedaro didelės pažangos.“
„Mes neturime kur eiti“
Tačiau anksčiau okupuotuose kaimuose už Charkovo vis dar vyrauja baimė, kad Rusija sugrįš.
Mažame kaime Rohane, esančiame į rytus nuo miesto, rusų okupacijos prisiminimai dar gyvi.
Pirmą kartą tankai į kaimą įvažiavo vasario 25 d. ir nustebino daugelį gyventojų.
„Iš pradžių pamanėme, kad tai mūsų vaikinai, surengę karines pratybas. Viskas įvyko taip greitai“, – sakė Dmitrijus, kuris valė savo nedidelį žemės sklypą nuo rusų karių paliktų nuolaužų.
Dėl to, kad kaimas yra netoli Rusijos sienos, Dmitrijus ir kiti neturėjo laiko evakuotis, todėl daugelis kaimelio gyventojų mėnesį praleido rūsiuose, tik retkarčiais išeidami pasiimti maisto ir vandens.
Rusų kariai užėmė kai kuriuos namus Rohane, įskaitant Dmitrijaus namus, kur, pasak jo, jie plėšė ir vogė „viską iki paskutinio šaukšto“.
Nors kovo pabaigoje kaimas buvo išvaduotas iš okupacijos, jame vis dar jaučiamas karo zonos įspūdis ir kvapas.
Dienraščiio „Guardian“ žurnalistams apsilankius viename sudegusiame name, kuriuo naudojosi okupacinė kariuomenė, buvo galima rasti rusų kariuomenės drabužių, žaidimo kortų ir net dovanų kortelių iš Maskvos.
Ksenija, pagyvenusi moteris, praėjusią savaitę grįžusi į Rohaną, sakė, kad daugelis kaime nerimauja dėl naujo Rusijos puolimo. Tačiau tie, kurių namai nebuvo sugriauti, neturėjo kitos išeities, kaip tik grįžti.
„Neturime kur eiti, dalijomės vieno kambario butu su trimis šeimomis. Tai buvo vieninteliai mūsų namai, kuriuos turime atstatyti“, – sakė ji.
Ksenijos vasaros sode, šalia obelų, vietoj pikniko stalo stovėjo sudegęs rusiško tanko karkasas.
„Vis dar bandau priprasti prie šio nekviesto svečio mano kieme“, – juokavo ji.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
