H. Opaschowskio ateities studijų institutas Hamburge atliko tyrimą 2019 m. kovo mėnesį, prieš koronaviruso pandemiją, ir dar kartą šį kovą, netrukus po Ukrainoje prasidėjusio karo. Tyrėjai nustatė, kad nerimas dėl ateities didėja visose amžiaus grupėse.
Pavyzdžiui, tų, kurie baiminasi didėjančio atotrūkio tarp turtingųjų ir vargšų, padaugėjo nuo 60 proc. 2019 m. iki 87 proc. šiemet. Nerasti būsto, kuris tampa vis mažiau įperkamas, prieš trejus metus bijojo mažiau nei pusė (46 proc.), dabar - 83 proc. apklaustųjų. Dabar aštuoni iš dešimties respondentų mano, kad bendravimo trūkumas vyresnio amžiaus žmonėms ateityje gali tapti tokia pati našta, kaip ir pinigų trūkumas. 2019 m. tokių buvo tik šeši iš dešimties.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai (79 proc.) dabar mano, kad visuomenėje bus daugiau pykčio, daugiau įžeidinėjimų, neapykantos ir polinkio į smurtą. Prieš trejus metus taip manė tik kiek daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų.
Susirūpinimas, kad atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų didės, būdingas daugiau nei 90 proc. mažas pajamas gaunančių asmenų. Senatvės izoliacijos baimę labiausiai jaučia gyvenantieji kaimo vietovėse (93 proc.).
Dauguma jaunesnių žmonių mato, kad jie yra išstumti iš būsto rinkos – 90 proc. 20–24 metų amžiaus respondentų teigė, kad rasti įperkamą būstą bus vis sunkiau.
Susirūpinimas dėl šiurkštaus socialinio bendravimo būdingas 65 metų ir vyresnių žmonių kartai: 81 proc. jų baiminasi plintančios neapykantos, smurto ir priekabiavimo, jaunesnių nei 30 metų amžiaus grupėje to bijo 69 procentai.
„Baimės dėl ateities stiprėja, nes politikai iki šiol nesugebėjo pasiųsti įtikinamų signalų, kurie skleistų pasitikėjimą“, – dpa sakė futurologas ir profesorius Horstas Opaschowskis. „Jų pasisakymuose dominuoja nerimą keliantys pranešimai, vargiai suteikiantys vilčių dėl ateities“, - pridūrė jis.
H. Opaschowskio ateities studijų institutas (OIZ) 2019 m. lapkričio 11–20 d. ir 2022 m. kovo 14–20 d. Vokietijoje apklausė tūkstantį 14 metų ir vyresnių žmonių.
