Chaosas fronte, fejerverkai namuose: po Ukrainos puolimo – nerami tyla Kremliuje

Tai nebuvo idealios aplinkybės vakarėliui. Šeštadienio vakarą, kai Rusijos kariuomenė sparčiai traukėsi iš daugelio Charkovo srities miestų, o Ukrainos kariuomenė pergalingai kėlė geltonai mėlyną vėliavą, Maskvoje griaudėjo įspūdingi fejerverkai.

Lrytas.lt koliažas.
Lrytas.lt koliažas.
„Twitter“ nuotr.
„Twitter“ nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-09-14 22:06

Miesto valdžia teigė, kad iš viso buvo panaudota daugiau kaip 30 000 fejerverkų 23 suderintuose pasirodymuose įvairiose miesto dalyse, kurie buvo skirti 875-osioms miesto metinėms paminėti.

Tai buvo neįprastas vaizdas dienos pabaigoje, kai žinios iš fronto linijų Ukrainoje kas valandą darėsi vis prastesnės Maskvai, o net patriotiškai nusiteikę ukrainiečiai stebėjosi, kokiu greičiu Kijevo pajėgos veržiasi į šiaurės rytus.

Daugybė Rusijos politikų ragino Maskvą atidėti kasmetines miesto iškilmes, tačiau atrodė, kad blogos žinios užklupo Kremlių be žado. Kremlius nusprendė, kad šventės atšaukimas būtų pernelyg tiesmukas pripažinimas, jog viskas vyksta ne pagal planą.

Ukrainai atsiimant miestus, kuriuose vos prieš kelias savaites Rusija garsiai skelbėsi naująja šeimininke „visiems laikams“, rusams buvo pateiktas tik beviltiškas Gynybos ministerijos pareiškimas, kad vyksta „pajėgų pergrupavimas“.

Tuo tarpu valstybinė televizija parodė, kaip Maskvos meras Sergejus Sobjaninas aprodo Vladimirui Putinui naują kovos menų centrą sostinėje ir paklusniai šypsosi, kai Putinas pasakoja juokingą anekdotą. Vėliau pora iškilmingai atidarė naują aukščiausią Europoje apžvalgos ratą.

Atrodo, kad laikas, kai pavasarį V. Putinas arba nesirodydavo viešumoje, arba susitikdavo su žmonėmis prie absurdiškai didelių stalų, jau seniai praėjo, tačiau dabartinių Rusijos prezidento pasirodymų vaizdas ne kas geresnis.

Sakydamas kalbą centriniame Maskvos parke, V. Putinas pasakojo apie pastarųjų metų miesto pokyčius.

„Maskva pagrįstai laikoma vienu gražiausių ir patogiausių pasaulio didmiesčių, kasmet patvirtinančiu savo pasaulinį konkurencinį pranašumą, be kita ko, pritraukiant talentingus ir energingus žmones ir didėjant ekonominių, infrastruktūros ir socialinių pokyčių tempams“, – sakė jis.

Jo kalboje nebuvo atsižvelgta į tai, kad pastaraisiais mėnesiais iš Maskvos išvyko dešimtys tūkstančių talentingiausių žmonių, iš Rusijos rinkos pasitraukė dauguma vakarietiškų prekių ženklų, o kelionių embargas atkirto šalį nuo didžiosios dalies Vakarų pasaulio.

Pražūtinga invazijos į Ukrainą eiga grasina virsti didžiausia krize per visą ilgą V. Putino prezidentavimo laikotarpį. Sužlugdytas jo pradinis karo planas per kelias dienas užimti Kijevą ir įkurti draugišką marionetinę vyriausybę, o planas B – aneksuoti dideles Ukrainos rytų dalis – taip pat atrodo vis labiau neįtikėtinas, atsižvelgiant į pastarojo meto Ukrainos puolimą.

Dabar visų akys krypsta į V. Putino atsaką. Ar jis bandys užglaistyti dabartinį atsitraukimą, kaip tai padarė pasitraukdamas iš Kijevo, ar jis dvigubai padidins mobilizaciją arba grasins branduolinėmis priemonėmis?

Maskvoje tvyro nerami tyla. Valstybinės televizijos pokalbių laidose nusistovėję pasakojimai apie karą Ukrainoje skyla, o svečiai, nežinodami, kokią liniją pasirinkti, įsitraukia į polemiką, neįprastai artimą tikroms diskusijoms.

Kai kurie tiesiog tęsė įprastą retoriką.

„V.Zelenskio nacistinis režimas turi būti sunaikintas“, – NTV pokalbių laidoje sakė prokremliškas politikos veteranas Sergejus Mironovas.

Buvęs ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, kuris persikūnijo į prieš Vakarus nusiteikusį šalininką, pirmadienį pasirodė su vienu iš savo periodiškai karingų viešų pareiškimų: „Šiandieniniai ultimatumai yra vaikų žaidimas, palyginti su rytojaus reikalavimais. Ir [Zelenskis] juos žino: visiška Kijevo režimo kapituliacija Rusijos sąlygomis“.

D. Medvedevo ir kitų tokios retorikos skleidėjų problema yra ta, kad Rusija įrodė negalinti primesti Ukrainai savo sąlygų.

Dabar Kremlius rizikuoja užsitraukti nacionalistinių ir promaskvietiškų tinklaraštininkų pyktį, tačiau gali nueiti pavojingu keliu, jei nuspręs eiti eskalacijos keliu.

Naujausi tyrimai rodo, kad nors dauguma rusų teigia remiantys karą Ukrainoje, kai kurie iš jų tai daro tik pasyviai ir lieka nesupratę kampanijos tikslų.

Savaitgalį vienoje NTV kanalo pokalbių laidoje Borisas Nadeždinas, buvęs politikas, dažnai kviečiamas į pokalbių laidas kaip „liberalusis smogikas“, atrodė, kad kalbėjo protingiausiai, kai išdėstė keletą tiesos apie karą tiesų.

„Dabar esame pasiekę tokį tašką, kai turime suprasti, kad visiškai neįmanoma nugalėti Ukrainos naudojant išteklius ir kolonijinius metodus, kuriais Rusija bando kariauti“, – sakė jis.

Kai kitas svečias paprieštaravo, kad karas tęsis tiek, kiek reikės nugalėti „nacių režimą“, B.Nadeždinas sprogo iš pykčio: „Taigi, jei teisingai suprantu, mano dešimtmečiai vaikai taip pat gaus galimybę kariauti?“

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.