Pasak instituto, Kremliaus pareigūnai ir valstybinės žiniasklaidos propagandistai pradėjo plačiai aptarinėti Rusijos pralaimėjimo Charkovo srityje priežastis, o tai yra ryškus pokytis, lyginant su ankstesniu jų elgesiu, kuomet jie mažai informuodavo apie situaciją fronte arba sufabrikuodavo Rusijos laimėjimus.
Prieš tai Kremlius niekada nepripažino, kad Rusija pralaimėjo mūšį dėl Kijevo arba vėliau dėl Gyvatės salos. Atsitraukimą iš Kijevo Gynybos ministerija įformino kaip sprendimą teikti pirmenybę Donbaso „išlaisvinimui“, o pasitraukimą iš Gyvatės salos – kaip „geros valios gestą“.
Rusijos gynybos ministerija iš pradžių pasiūlė panašų Rusijos nesėkmės Charkove paaiškinimą. Ji viešai teigė, kad Rusijos pajėgos atitraukia karius iš Charkovo srities, kad persigrupuotų, tačiau šis klaidingas aiškinimas greitai susilaukė Rusijos karo tinklaraštininkų kritikos internete.
Anot JAV analitikų, Kremliaus pralaimėjimo pripažinimas yra dalis pastangų sušvelninti kritiką dėl šios triuškinančios nesėkmės Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nukreipiant ją Rusijos gynybos ministerijai bei kariuomenės vadovybei. Kaltę dėl beveik visos okupuotos Charkovo srities praradimo Kremlius suvertė neva nepakankamai informuotiems karo patarėjams iš V. Putino aplinkos.
Vienas Kremliaus Tarptautinių santykių tarybos narys Bogdanas Bezpalko netgi pareiškė, kad karinės vadovybės, kurie nepastebėjo Ukrainos karių ir technikos koncentracijos ir nekreipė dėmesio į „Telegram“ kanalus, įspėjančius apie neišvengiamą Ukrainos kontrpuolimą Charkovo srityje, galvos turėtų „gulėti ant V. Putino stalo“.
Keli Rusijos Valstybės Dūmos nariai per pirmąjį Dūmos rudens sesijos plenarinį posėdį rugsėjo 13 d. išreiškė susirūpinimą dėl sunkios padėties Ukrainos fronte.
Anot analitikų, šis Kremlius nesėkmės pripažinimas atkartoja ilgalaikius karo tinklaraštininkų reikalavimus ir skundus, o tai leidžia manyti, kad V.Putinas siekia nuraminti ir susigrąžinti šią kritišką bendruomenę, o ne ją cenzūruoti.
Rusijos karo tinklaraštininkai jau seniai skundžiasi Rusijos gynybos ministerija ir vyriausiąja karine vadovybe, o dabar Kremliaus valstybinė žiniasklaida atvirai reiškia nepasitenkinimą karo eiga ir nepakankamu informuotumu apie įvykius vietoje. Šis naujas, kitokio pobūdžio naratyvas pelnė Kremliui viešą tinklaraštininkų palaikymą.
ISW anksčiau pranešė, kad Kremlius atidėjo V. Putino susitikimą su Rusijos gynybos pareigūnais iš karto po karių išvedimo iš Charkovo apylinkių, taip padidindamas Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos susipriešinimo regimybę.
Kremliaus pralaimėjimo Charkove pripažinimas rodo, kad V. Putinas nori ir netgi susitaikyti su Rusijos pralaimėjimu, tačiau tam tikromis aplinkybėmis – nukreipiant kaltę nuo savęs.
Ukraina antradienį pranešė, kad Charkivo srityje jau išlaisvinta šimtai gyvenviečių. Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar teigė, kad nuo rugsėjo 6 dienos vykdant puolamąją operaciją Charkivo srityje išlaisvinta 3 800 kv. km. teritorijos, daugiau kaip 300 gyvenviečių, apie 150 tūkst. žmonių. Pasak jos, kontrpuolimo operacija tęsiasi ir vyks iki visiško Charkivo srities išlaisvinimo.
Kalbos apie mobilizaciją
Ekspertų nuomone, Kremliaus pripažinimas dėl pralaimėjimo leis pateisinti mobilizacijos reikiamybę.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras nurodė, kad šiuo metu propagandos žinovai tikrina visuomenės požiūrį į agresijos prieš Ukrainą didinimą naujausių Rusijos pralaimėjimų mūšio lauke fone.
Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas sakė: „Karas tęsiasi ir mes neturime teisės pralaimėti. Nereikia panikuoti, mums reikia visuotinės šalies mobilizacijos ir visiškai kitokių įstatymų.“ Jis taip pat pareiškė, kad Rusija turi paskelbti visišką mobilizaciją, nes Rusijos „specialioji karinė operacija“ yra karas.
Organizacijos „Teisingoji Rusija – už tiesą“ vadovas Sergejus Mironovas savo ruožtu pareiškė, kad „Rusija pradėjo specialiąją karinę operaciją, o dabar ji kariauja tikrą karą su NATO“. „Ekonomikos ir biudžeto mobilizacija, mobilizacija žmonių sąmonėje – štai ko mums reikia“, – sakė jis.
Šiais Rusijos pareigūnų pareiškimais gali būti siekiama padidinti rusų susirūpinimą ir patriotizmą, taip paskatinant juos aktyviau įsitraukti į karą. Įstatymo projektas galėtų dar labiau palengvinti vykdomą mobilizacijos kampaniją, kuria į sutartinę tarnybą verbuojama pasitelkiant apgaulę, prievartą ar žadamą finansinį atlygį.
Verbavimo centrai visoje Rusijoje paštu ir skambučiais siunčia neoficialius šaukimus, kurie atrodo kaip šaukimo į karinę tarnybą pranešimai, tačiau daugelis vyrų žino, kad pagal Rusijos įstatymus reikalaujama, jog karo prievolės centrai šaukimo į karinę tarnybą pranešimus išduotų asmeniškai.
Be to, Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pabrėžė, kad „jei žmonės Vašingtone, tęsdami karą iki paskutinio ukrainiečio, mano, kad tai jų nepaveiks, jie smarkiai klysta“. Tačiau jokia Dūmos įstatymo projekto dalis nerodo, kad V. Putinas ruošiasi įsakyti visuotinę mobilizaciją, ir toli gražu neaišku, ar jis galėtų tai padaryti greitai.
Labai tikėtina, kad plataus masto šaukimas į kariuomenę apsunkintų Rusijos gynybos pajėgumus įvesti, apmokyti ir aprūpinti naujus karius. Tikėtina, kad Rusijai pirmiausia tektų gerokai išplėsti savo mokymo bazę, o tai užimtų daug laiko, tada surasti ir paruošti pakankamai įrangos kovai.
Pranešama, kad Rusijoje trūksta medžiagų, o tai rodo, kad Rusijos karinėje pramonėje esama didelių trūkumų, dėl kurių būtų labai sunku pagaminti reikiamą įrangą, šaudmenis ir atsargas didelei šauktinių kariuomenei.
Visi minėti pareiškimai rodo, kad Rusijos Federacija svarsto tolesnį savo agresijos eskalavimą, tačiau sprendimo dėl visuotinės mobilizacijos nepriima, nes baiminasi galimų ginkluotų protestų.
