Jei Ukraina ir jos rėmėjai dar turėjo kokių nors vilčių, kad artimiausiu metu bus įvesta daugiau ES sankcijų, Vengrija jas ką tik sužlugdė.
Praeitą savaitę Budapeštas paprieštaravo įprastam bloko sankcijų Rusijos oligarchams pratęsimui ir paragino išbraukti iš sąrašo tris verslininkus.
ES šalys galiausiai privertė Budapeštą pritarti, tačiau grasinimai parodė, kaip Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas nebijo pasinaudoti bet kokiomis turimomis priemonėmis siekdamas politinio poveikio.
Praėjus daugiau nei šešiems karo mėnesiams, atrodo, kad ES prarado sankcijų taikymo pagreitį.
Pirmuosius kelis mėnesius po Rusijos invazijos vasario 24 d. Europos diplomatai ir pareigūnai karštligiškai stengėsi sankcijomis suvaržyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkus ir pramonės šakas. Bloko solidarumas siekiant daryti spaudimą Rusijos ekonomikai – net ir esant išlaidoms šalies viduje – nustebino net kai kuriuos griežčiausius ES kritikus.
Tačiau dabar, kaip sakė vienas ES šalies aukšto rango pareigūnas, blokas paprasčiausiai nebegalvoja apie sankcijas.
Pasak ES šalies aukšto rango diplomato, „apetitas yra silpnesnis“.
„Su kiekvienu paketu tapo vis sunkiau“, – pridūrė jis.
Ilgas delsimas priimti ES naftos draudimą Rusijai – ir kankinantis procesas, kai reikėjo nustatyti išimtis ir kompensacijas tokioms šalims kaip Vengrija – paliko karčius prisiminimus. V. Orbano žingsnis šią savaitę buvo tik dar vienas šio skaudaus epizodo priminimas.
Aukšto rango ES diplomatas sakė, kad iš tikrųjų baiminamasi, jog Vengrija gali ne tik vilkinti, bet ir visiškai blokuoti būsimo paketo priėmimą.
Ir ne tik Vengrija. Nerimą kelia ir būsima Italijos pozicija dėl sankcijų, kai Romoje bus suformuota nauja vyriausybė. Italijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini teigė, kad Vakarų sankcijos Rusijai kenkia Italijai, ir ragino kitus lyderius persvarstyti savo požiūrį.
Apskritai Vakarų Europoje jaučiamas nuovargis nuo sankcijų, ypač dėl to, kad vis sunkiau rasti priemonių, kurios Rusijai pakenktų labiau nei ES ekonomikai.
Dar svarbiau tai, kad didėjantis rinkėjų pyktis dėl sparčiai kylančių energijos ir vartotojų kainų taip pat verčia vis labiau nervintis Europos politikus.
„Rizikuojame sulaukti nepasitenkinimo žiemos, – sakė vienas ES pareigūnas, atmesdamas bet kokias kalbas apie naujas sankcijas. – Dabartinė energetikos krizė verčia nervintis visus politinius lyderius, nes jie baiminasi politinių pasekmių. Daugelyje šalių tai susiję su jų vyriausybių išlikimu“.
Vykdymas
Europos Komisija dabar nori sutelkti dėmesį į esamų sankcijų įgyvendinimą ir galimų spragų šalinimą.
Tačiau net ir tai nėra lengva užduotis. Ukrainos teisingumo ministro pavaduotoja Iryna Mudra šį mėnesį keliauja po Europos ir JAV sostines, siekdama įtikinti vyriausybes susekti rusų, kuriems taikomos sankcijos, turtą ir jį konfiskuoti.
Šių metų pradžioje ES sukūrė tam tikrą teisinį pagrindą tokiems veiksmams, tačiau, pasiūliusi teisės aktus, pagal kuriuos sankcijų vengimas būtų laikomas nusikaltimu ir sudarytų pagrindą konfiskuoti privatų turtą, per vasarą mažai ką nuveikė.
„Jie planuoja pradėti konsultacijas dėl direktyvos spalio mėnesį, – sakė I.Mudra dienraščiui „Politico“ po antradienį įvykusio susitikimo su ES teisingumo komisaru Didier Reyndersu. – Jie dės visas pastangas, kad ši direktyva būtų priimta kuo greičiau, todėl visi parengiamieji darbai turėtų būti atlikti iki metų pabaigos.“
Mudra taip pat nori, kad ES konfiskuotų ne tik privatų, bet ir Rusijos valstybinį turtą, kuris būtų panaudotas Ukrainos atstatymui.
Tačiau šis planas susiduria su teisinėmis kliūtimis ir vargu ar greitai taps realybe – tai pripažįsta ir I.Mudra.
„Tai buvo įdomi diskusija, jie išklausė mus gana susidomėję – ir nors iš esmės pritarė, kad už žiaurumus turėtų sumokėti Rusija, vis dar yra teisinių klausimų, susijusių su suvereniteto imunitetu, – sakė ji. – Tačiau jie bent jau pradės apie tai galvoti.“
Tęsti spaudimą
Sankcijų nuovargis vargina Ukrainą ir ES šalis, kurios vadovavo kovai su Maskva, pavyzdžiui, Lenkiją ir Baltijos šalis.
Labiau šaltakraujiškos šalys vis dar aktyviai palaiko galimą būsimą ES sankcijų Rusijai etapą, sakė du ES diplomatai.
„Mes ir toliau būsime erzinantis balsas ES“, – sakė vienas diplomatas.
Jie turi įvairių pasiūlymų. Vienas iš jų – naftos kainų viršutinė riba, apie kurią buvo diskutuojama G7 susitikime. Kitas – sankcijos Rusijos branduolinei pramonei ir branduoliniam kurui, atsižvelgiant į padėtį Ukrainos Zaporožės atominėje elektrinėje. Kiti pasiūlymai – daugiau sankcijų „debesų“ paslaugoms, kriptovaliutoms ir kitoms technologijoms.
Kitas ES diplomatas teigė, kad Rusijos vykdomos agresijos turėtų pakakti, kad būtų pateisinamas spaudimo Maskvai didinimas. Nors šaltakraujiškai nusiteikusių šalių kampanija tęsis, jos gali tekti ilgai laukti.
„Dabar niekas nenori kalbėti apie sankcijas“, – sakė ES pareigūnas.
Parengta pagal „Politico“ inf.
