Parlamentas teigė, kad padėtis „pablogėjo taip, kad Vengrija tapo „rinkiminė autokratija“.
„Apskritai [Europos Parlamentas] apgailestauja, kad ryžtingų ES veiksmų stoka prisidėjo prie demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių žlugimo Vengrijoje ir vienos iš jos valstybių narių pavertimo rinkiminės autokratijos režimu, – rašoma ataskaitoje. – Ekspertai vis labiau sutaria, kad Vengrija nebėra demokratinė valstybė.“
Savo ataskaitoje parlamento nariai išvardijo daugybę susirūpinimą keliančių klausimų, įskaitant šalies rinkimų sistemos veikimą ir teismų nepriklausomumą. Jie taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl akademinių ir religinių laisvių, taip pat dėl pažeidžiamų grupių teisių, įskaitant „etnines mažumas, LGBTIQ asmenis, žmogaus teisių gynėjus, pabėgėlius ir migrantus“.
Pasiūlyme, kuris buvo priimtas 433 nariams balsavus už, 123 – prieš ir 28 susilaikius, Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija raginamos „skirti daugiau dėmesio sisteminiam teisinės valstybės griovimui“ Vengrijoje. Visų pirma ES Parlamentas ragina Komisiją sustabdyti Vengrijai skiriamų ES lėšų išmokėjimą.
Kai kurie dešiniųjų pažiūrų europarlamentarai kritikavo ataskaitą, teigdami, kad ji „pagrįsta subjektyviomis nuomonėmis ir politiškai šališkais teiginiais, atspindi miglotus nuogąstavimus, vertybinius vertinimus ir dvigubus standartus“.
„Šis tekstas yra dar vienas federalistinių Europos politinių partijų bandymas ideologiniais sumetimais užsipulti Vengriją ir jos krikščionių demokratų, konservatyvią vyriausybę“, – teigė jie prie ataskaitos pridėtame pareiškime.
Remdamasi korupcijos rizika, Europos Komisija vėliau šią savaitę turėtų rekomenduoti sustabdyti Budapeštui skirtų milijardų iš 2021–27 m. bloko 1,1 trilijono eurų (1,1 trilijono JAV dolerių) bendro biudžeto skyrimą, praneša „Reuters“.
Tai būtų pirmas toks ES žingsnis pagal naujas finansines sankcijas, pavadintas „pinigais už demokratiją“, dėl kurių susitarta prieš dvejus metus būtent reaguojant į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, taip pat jo sąjungininkų Lenkijoje, pasipriešinimą liberalios demokratijos principams bloko viduje.
V. Orbanas jau daugelį metų bylinėjasi su ES, į kurią Vengrija įstojo 2004 m., dėl migrantų, LGBT ir moterų teisių, teismų, žiniasklaidos ir akademinės bendruomenės nepriklausomybės, tačiau neliberaliu kryžiuočiu save tituluojantis politikas neigia, kad Vengrija yra labiau korumpuota nei kitos 27 valstybių bloko šalys.
Europos Komisija jau užblokavo maždaug 6 mlrd. eurų, kuriuos Budapeštas turėtų gauti iš atskiro bloko ekonominio skatinimo paketo, nurodydama, kad Vengrijos viešuosiuose pirkimuose nepakanka apsaugos nuo korupcijos priemonių. Jei kitos ES narės patvirtins numatomą Komisijos rekomendaciją, ant kortos gali atsidurti lėšos, kurių vertė sieks net dešimtadalį Vengrijos BVP.
Pastarosiomis savaitėmis Budapeštas patyrė spaudimą sudaryti susitarimą su Briuseliu ir išlaisvinti finansavimą sunkumų patiriančiai Vengrijos ekonomikai, o V. Orbano vyriausybė pažadėjo sukurti naują kovos su korupcija agentūrą. Šalys narės per tris mėnesius turi priimti sprendimą dėl Komisijos rekomendacijos ir jos gali apriboti bausmę, jei per tą laiką Budapešto veiksmai joms pasirodys įtikinami.
Tačiau penktadienį V. Orbanas atmetė ES Parlamento pareiškimą kaip „nuobodų pokštą“.
„Kalbant apie ES Parlamento sprendimą, manome, kad jis priklauso pokštų sričiai. Mes nesijuokiame, nes tai nuobodus pokštas“, – teigė V. Orbanas.
Vengrija sulaukė ES teismo diena
Vengrijos laukia atsiskaitymas su Briuseliu dėl korupcijos, kuris Budapeštui gali kainuoti milijardus.
Nors šis žingsnis nėra tvirtai apibrėžtas, tačiau dėl jo Vengrija gali netekti milijardų eurų ES lėšų, o tai gali pakenkti jos ir taip silpnėjančiai ekonomikai.
Europos Komisija sekmadienį rekomendavo blokui įšaldyti maždaug 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir galimai netinkamu ES lėšų valdymu.
Už biudžetą ir administravimą atsakingas EK narys Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) pareiškė, kad nepaisant Vengrijos pasiūlytų priemonių trūkumams šalinti, Komisija rekomenduoja sustabdyti 7,5 mlrd. eurų lėšų išmokėjimą.
J. Hahnas teigė, kad Vengrija turi laiko iki lapkričio 19 dienos informuoti Komisiją apie susirūpinimą keliančių klausimų sprendimą.
„Šiandienos sprendimas aiškiai parodo Komisijos pasiryžimą apsaugoti ES biudžetą ir panaudoti visas turimas priemones šiam svarbiam tikslui užtikrinti“, – pareiškime teigė jis.
Bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama sustabdyti lėšų skyrimą, turi pritarti ES Taryba. Tam reikia kvalifikuotos daugumos pritarimo – kad 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių bent 65 proc. ES gyventojų, balsuotų „už“.
Konfliktas tarp Vengrijos, kuri yra viena didžiausių bloko grynųjų naudos gavėjų, ir ES nuolat stiprėja nuo tada, kai 2010 m. į valdžią atėjo V. Orbano valdančioji partija „Fidesz“.
V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyas sakė, kad parlamento nariai balsuos dėl priemonių, kuriomis ketinama užbaigti susipriešinimą, įskaitant nepriklausomą kovos su korupcija instituciją ir didesnę ES lėšų panaudojimo stebėseną.
Įtampa tarp Budapešto ir Briuselio, kurią dar labiau padidino V. Orbano kritika dėl ES politikos karo Ukrainoje atžvilgiu, didėja iš dalies dėl įtarimų, kad vyriausybė netinkamai naudoja bloko lėšas.
Vengrijos ekonomikoje šiuo metu yra didžiausia infliacija per beveik 25 metus, o jos valiuta neseniai pasiekė rekordiškai žemą lygį euro ir dolerio atžvilgiu.
„Kai „Fidesz“ atėjo į valdžią, vis dažniau pastebėjau, kad visoje šalyje pradėjo kurtis labai rimta organizacija, kurios pagrindinis uždavinys – pavogti kuo daugiau Europos Sąjungos pinigų“, – sakė buvęs „Fidesz“ narys Akosas Hadhazy.
A. Hadhazy iš partijos pasitraukė 2013 m., sužinojęs apie, jo žodžiais tariant, nekontroliuojamą korupciją ir kyšininkavimą valdžios salėse.
V. Orbanas praeityje atmetė kaltinimus korupcija, o 2014 m. JAV ataskaitą šiuo klausimu atmetė kaip „menką popierėlį“.
Pasak Budapešte įsikūrusio analitinio centro „Political Capital“ direktoriaus Peterio Kreko, atrodo, kad ES griežtina savo poziciją V. Orbano atžvilgiu po to, kai ankstesnėmis drausminėmis priemonėmis nepavyko suderinti Vengrijos su bloko vertybėmis.
„ES institucijos mokosi lėtai, bet mokosi, – sakė jis. – Vis daugiau žmonių Komisijoje ir Europos Sąjungoje žino apie Vengrijos derybų apgaulės taktiką, taip pat apie Vengrijos politinio režimo pobūdį.“
Tačiau V. Kreko abejojo, ar V. Orbano vyriausybė pakeis savo elgesį.
„Sakyčiau, kad V.Orbano režimo variklis yra nepotistinė korupcija, – sakė jis. – Todėl manau, kad galime būti gana skeptiški dėl to, kiek vyriausybė iš tikrųjų nori imtis priemonių prieš korupciją, kuri yra režimo prigimties dalis.“
Parengta pagal CNN, BNS ir „Reuters“ inf.
