Kai praėjusią savaitę Floridą siaubė uraganas „Ian“, Neapolio rajonai atrodė taip, tarsi juos būtų prarijusi upė. Tačiau vietos gyventojas Johnny Lauderis nėrė į drumstą, nuolaužų pilną vandenį, nuo kurio kiti bandė išsigelbėti.
49-erių metų vyras tai darė tam, kad išgelbėtų savo 84 metų motiną, kuri prikaustyta prie neįgaliojo vežimėlio. Ji gyveno už kelių kvartalų ir praėjusį trečiadienį paskambino, pranešdama, kad į jos namus plūstantis vanduo jau siekė krūtinę.
„Jei būčiau laukęs, jos čia nebūtų, – laikraščiui „The Washington Post“ sakė J.Lauderis. – Ir tai yra mano mama. Būčiau tai padaręs dėl bet kurios mamos ar bet kurio kito tokioje situacijoje atsidūrusio žmogaus.“
Pasak J.Lauderio, Neapolis susidūrė su siautulinga audros banga, kuri užtvindė namus, nuplėšė elektros laidus ir miesto centrą paliko panašų į Atlantidą. Buvęs Čikagos policijos pareigūnas ir gelbėtojas naras teigė, kad tokiomis sąlygomis buvo pasirengęs padaryti bet ką, kad išgelbėtų savo motiną Karen, kuriai amputuotos kojos.
J.Lauderis, jo mama ir sūnus turi namus toje pačioje Neapolio bendruomenėje. Jie nusprendė neevakuotis ir padarė viską, ką galėjo, kad pasiruoštų prieš uragano smūgį. Kai tai įvyko, J.Lauderis liko gyventi pas sūnų. Jo motina liko namuose, kaip ji ir reikalavo.
„Ji labai užsispyrusi 84 metų moteris, – sakė Lauderis. – Ji pasakė – tu manęs niekur neveši. Aš neturėsiu jokio privatumo. Aš liksiu namie.“
Kai Ianas užklupo pirmą kartą, viskas neatrodė taip blogai, sakė jis. Tačiau tada J.Lauderis pažvelgė pro langus ir „atrodė, lyg žiūrėtum į akvariumą“. Netrukus į vidų ėmė trykšti vanduo ir sparčiai kilti. Du J.Lauderio sūnūs, jo sūnaus mergina ir jų gyvūnai prisiglaudė palėpėje. Tada jam paskambino motina.
„Supratau, kad turiu išeiti, – sakė Lauderis. – Taigi iššokau pro langą ir pradėjau brautis per vandenį“.
Jis įveikė kelionę brisdamas per vandenį, kur vandens buvo iki kaklo, greitai tekėjo vanduo, tačiau galiausiai pasiekė savo mamą.
„Ji buvo laiminga mane pamačiusi, – sakė J.Lauderis.
Namas atrodė kaip akvariumas, o aplink J.Lauderio mamą, kuri buvo apsemta, plūduriavo baldai, dokumentai ir suvenyrai. Abu jie laukė viduje, kol vanduo atslūgs – tuo metu atvyko J.Lauderio jauniausias sūnus, kuris padėjo ištraukti Karen iš užlieto namo.
Neapolyje J.Lauderio šeima neteko dviejų namų, beveik visų juose buvusių daiktų ir automobilių. Jis gyvena su sūnumi, kol susiras naują būstą. Jo motina prisijungs prie jų, kai bus išleista iš ligoninės, kur gydoma dėl infekuotų žaizdų, kurias atsirado po ilgo buvimo vandenyje, kuris buvo užkrėstas bakterijomis.
Nepaisant to, vyras išliko optimistiškas. „Turiu mamą, sūnus ir darbą. Taigi vis dar turiu vilties, – sakė jis. – Apmaudu, kad kartais prireikia stichinės nelaimės, kad iš tikrųjų pradėtume padėti vieni kitiems. Tačiau manau, kad šie sunkūs laikai kartais atskleidžia geriausius žmonių bruožus“, – sakė jis.
Labiausiai nukentėjusioje pietvakarių Floridos dalyje vietos gyventojas D.Dynas taip pat papasakojo, kaip jam pavyko išgyventi uraganą Ianą.
„Maždaug apie trečią ar ketvirtą valandą popiet, aš plūduriavau ant sofos, o mano galva buvo tiesiai po ventiliatoriais, 46 cm žemiau lubų. Aš vos gaudžiau orą“, – teigė Floridoje gyvenantis vyras.
Vandeniui kylant, D.Dynas, 1970-ųjų metų vieno aukšto namo viduje, planavo blogiausią – pabėgimą iš namo.
„Nuo tos akimirkos reikėjo bandyti kažkaip išeiti pro duris ir laikytis už palmės ar ko nors kito. Vanduo buvo labai šaltas ir aš drebėjau. Buvo gana siaubinga, – sakė jis. – Maždaug dvi su puse valandos plūduriavau tame vandenyje ant sofos. Negalėjau paliesti dugno ir tiesiog laukiau, kol audra praeis“.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai audra nuslūgo, apylinkėse tapo bauginančiai ramu. Tai buvo šimtų pensininkų namai, gražus Floridos kampelis, kurį daugelis pasirinko paskutiniams gyvenimo metams.
Dabar tai sugriautas rojus. Daugelis gyventojų čia daugiau niekada negyvens. Žurnalistai užfiksavo, kaip ugniagesiai atliko kratas nuo durų iki durų brisdami per sutrūnijusį metalą ir lipnų purvą.
Floridos dalyje, kurioje gyvena D.Dynas, nebuvo patvirtina apie žmonių mirtis, tačiau visoje valstijoje žuvo daugiau nei 20 žmonių ir šis skaičius, tikėtina, laikui bėgant didės.
D.Dylanas sako, kad valdžios institucijų buvimas čia „apsunkina“. Tačiau, jo nuomone, tai įrodymas, kad galėjo būti dar blogiau. „Tikiuosi, kad jie nieko nerado, bet apskritai, verčiau jau nežinoti“.
