„Datafolha“ instituto atliktos apklausos duomenimis, kairiųjų pažiūrų buvęs valstybės vadovas L. I. Lula da Silva pirmauja prieš J. Bolsonaro 52 proc. prieš 48 proc. Prieš savaitę jo persvara buvo kiek didesnė – 53 proc. prieš 47 procentus.
Į šiuos skaičius neįtraukti rinkėjai, ketinantys atiduoti tuščius arba sugadintus biuletenius. Pasak „Datafolha“, taip pasielgti ketina 5 proc. respondentų.
Apklausos paklaida siekia apie du procentus.
Pirmąjį prezidento rinkimų ratą spalio 2 dieną laimėjo 76-erių L. I. Lula da Silva, į prezidentūrą siekiantis sugrįžti kairiųjų veteranas. Jis surinko 48,4 proc., o pirmąją kadenciją baigiantis valstybės vadovas – 43,2 proc. balsų.
Antrasis turas įvyks spalio 30 dieną.
J. Bolsonaro, į pensiją išėjęs karininkas, ir politikos veteranas L. I. Lula da Silva, vadovavęs Brazilijai nuo 2003 iki 2010 metų, savo kampanijomis taikėsi į neapsisprendusius rinkėjus arba tuos, kurie esą nelinkę balsuoti nei už vieną kandidatą.
Prezidento rinkimų kampanija pasižymėjo laukine politika – varžovai įsivėlė į dezinformacija ir įžeidimais paženklintą kovą, įskaitant kaltinimus kanibalizmu, pedofilija ir ryšiais su organizuotu nusikalstamumu.
67-erių J. Bolsonaro ir jo rėmėjai vis dar reiškia nepasitenkinimą dėl jį prieš pirmąjį turą nuvertinusių apklausų.
Tuomet skelbtos apklausos duomenimis, L. I. Lula da Silva pirmavo prieš J. Bolsonaro 50 proc. prieš 36 procentus. Pagal šiuos duomenis, kairiųjų atstovas galėjo laimėti iš karto ir išvengti antrojo rinkimų turo.
Kad laimėtų pirmajame ture, kandidatas turėjo surinkti daugiau nei 50 proc. balsų.
„Datafolha“ pranešė, kad rinkėjai, apklausų vykdytojams nurodę, kad dar nėra apsisprendę dėl galutinio balso, paskutiniu momentu pakrypo J. Bolsonaro pusėn.
Dabartinio prezidento vyriausybė siekė pradėti tyrimus, nukreiptus į apklausas rengiančias įmones, tačiau teismai ją sustabdė.
Vis dėlto lyderio sąjungininkai siekia, kad apklausų įmonės, kurių fiksuojami skaičiai stipriai prasilenkia su faktiniais rezultatais, gautų baudas ar net sulauktų baudžiamųjų kaltinimų.
„Datafolha“ rengta apklausa įtraukė 2 912 žmonių 181 Brazilijos mieste.
Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ anksčiau šį mėnesį paskelbtoje rizikų apžvalgoje pažymėjo, kad per pirmąjį turą susilaikiusiųjų procentas siekė net 20,9 proc. – didžiausias toks skaičius nuo 1998 metų.
L. I. Lula da Silva žengė priekyje visos kampanijos metu, tačiau dalies gyventojų atmintyje jo reputacija suteršta.
Vieni su karteliu prisimena jo įpėdinės iš tos pačios partijos Dilmos Rousseff – valdžiusios tarp 2011 ir 2016 metų – vykdytos politikos sukeltą gilų ekonominį nuosmukį, kiti sieja šio veterano partiją su korupcijos skandalu, pramintu „Plovykla“.
Šalininkai savo ruožtu prisimena socialinių rodiklių pagerėjimą jo kadencijos laikotarpiu.
Tuo metu J. Bolsonaro populiarumas nukentėjo dėl tragiško COVID-19 nesuvaldymo ir smunkančios ekonomikos.
Apžvalgoje pažymima, kad nepriklausomai nuo to, kuris iš jų laimės, teks spręsti susiskaidžiusio Kongreso dilemą.
Be to, dėl nuo 2013 metų stipriai išaugusios bendrosios valstybės skolos, pagrindinis rūpestis dabar yra fiskalinis ramstis, tačiau nei vienas kandidatas kol kas nepateikė tvirtų konsolidavimo pasiūlymų, rašoma ataskaitoje.
Pasak analizės, tikimasi, jog politinė atmosfera bet kokiu atveju išliks įtempta, nors svarbu pažymėti, kad pirmasis turas vyko taikiai.
Nors pirmojoje kalboje po rezultatų paskelbimo J. Bolsonaro kritikavo priešrinkimines apklausas, tačiau vengė kvestionuoti pačią rinkimų sistemą.
Apskritai, nepaisant to, kas laimės rinkimus, politinė aplinka po rinkimų išliks poliarizuota, pažymima apžvalgoje.
