Prezidentė Zuzana Čaputova sprendimą surengti tokį referendumą priėmė pernai, kai trys opozicinės partijos surinko daugiau kaip 380 tūkst. tokią iniciatyvą palaikančių rinkėjų parašų.
Pirmalaikių rinkimų galimybė Konstitucijoje šiuo metu nėra numatyta.
Per referendumą slovakų buvo paprašyta atsakyti, ar jie pritartų pasiūlymui pakeisti Konstituciją numatant galimybę surengti pirmalaikius rinkimus, jei tokiems rinkimams pritartų parlamentas arba tam būtų pritarta per referendumą.
Referendumo rezultatas bus laikomas teisiškai privalomu, jei rinkėjų aktyvumas 5,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje viršys 50 procentų.
Nuo 1993 metų, kai, suskilus Čekoslovakijai, Slovakija tapo nepriklausoma valstybe, šalyje buvo surengti aštuoni referendumai ir rinkėjų aktyvumo sąlygą atitiko tik referendumas dėl šalies įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2003 metais.
Ministras pirmininkas Eduardas Hegeris sakė neplanuojąs balsuoti, nes tai, anot jo, „neturi prasmės“.
Sprendimas surengti referendumą buvo priimtas prieš tai, kai gruodį žlugo E. Hegerio koalicinė vyriausybė, parlamente neatlaikiusi balsavimo dėl nepasitikėjimo, kurį po ne vieną mėnesį besitęsusios politinės krizės inicijavo opozicija.
Z. Čaputova parlamentui nurodė, kad Konstitucija dėl pirmalaikių rinkimų galimybės turi būti pakeista ne vėliau kaip iki sausio pabaigos, o iki tol šalį valdys laikinoji E. Hegerio vyriausybė, turėsianti mažesnius įgaliojimus.
Prezidentė sakė, kad tuo atveju, jeigu Konstitucija bus atitinkamai pakeista iki jos nustatyto termino pabaigos, pirmalaikiai rinkimai galėtų būti surengti 2023 metų pirmąjį pusmetį arba rugsėjį.
Tačiau tuo atveju, jeigu politinės partijos nesilaikys nustatyto termino, Z. Čaputova žada pasirinkti naują ministrą pirmininką ir prisaikdinti jo ar jos vyriausybę.
Kiti eiliniai visuotiniai rinkimai Slovakijoje vyks tik 2024 metų vasarį.
Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad opozicija turėtų gerų šansų laimėti, jei rinkimai vyktų artimiausiu metu.
