„Taigi arba Ukraina šiandien apgins savo nepriklausomybę, arba, jei to nepadarys, mes būsime priversti įsitraukti į šį konfliktą, nes mūsų vertybėms, kurios yra mūsų civilizacijos pagrindas, kyla grėsmė, todėl neturėsime kito pasirinkimo“, – sakė J. E. Rosczyszewskis.
Žinomas Rusijos politologas Anatolijus Nesmianas paaiškino, kad tai yra tiesioginė grėsmė Kremliui. Be to, pati Lenkija nustatys, ką laikyti pralaimėjimu, nes tai gana miglota formuluotė.
„Apskritai Lenkija pati nustatys, kada tiksliai Ukraina yra pralaimėjusi, ir yra pasirengusi savarankiškai prisijungti prie karo veiksmų atskirai nuo NATO. Beje, NATO šiuo atveju netaikys savo statuto nuostatų dėl organizacijos nario apsaugos, nes lenkai, akivaizdu, veiks ne savo teritorijoje, todėl tiesioginės grėsmės pačiai Lenkijai nėra. Tačiau jei jie tai padarys, situacija bus kitokia“, – sakė jis.
Pasak politologo, tai gana stipri grėsmė, nes tokiu atveju Kaliningradas atsidurtų labai pažeidžiamoje padėtyje.
„Mūsų didysis kombinatorius (V. Putinas) jau spėjo beveik priimti Suomiją į NATO, todėl Baltijos laivyno galimybė gelbėti Kaliningradą tampa labai problemiška. Vadinasi, Lenkijos ginkluotųjų pajėgų įvedimas į Ukrainos teritoriją bus paremtas dviem grėsmėmis – jei bus bandoma tiesiogiai grasinti Lenkijai, ji turi galimybę asimetriškai atsakyti Kaliningradui, o jei bus suduotas bent vienas smūgis Lenkijos teritorijai, prie įvykių bus priversta prisijungti visa NATO“, – apibendrino A. Nesmianas.
