„Wagner“ verbavimas Rusijos kolonijose didžiausią mastą pasiekė pernai rudenį, kaliniams pasiūlyta atleisti bausmes po 6 mėnesių tarnybos, žvalgybiniame vertinime nurodė JK gynybos ministerija. Teigiama, kad paleidimo sertifikatus parėmė ir pats Vladimiras Putinas.
JAV karo studijų institutas (ISW) nurodė, kad Kremlius dar anksčiau patvirtino Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimą atleisti Ukrainoje kariaujančius nuteistuosius, taip veikiausiai siekdamas atsiriboti nuo „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino.
Analitikų teigimu, jis tai greičiausiai padarė siekdamas paskatinti daugiau nuteistųjų palikti karinę bendrovę pasibaigus sutarčiai ir taip dar labiau pakenkti „Wagner“ grupuotei.
Pasak JK gynybos ministerijos, duomenys iš Rusijos rodo, kad „Wagner“ grupė „vykdo savo pažadą išlaisvinti išgyvenusius asmenis“.
Šiuo metu „Wagner“ yra uždrausta verbuoti daugiau kalinių, tad šis kovotojų paleidimas į laisvę padidins kompanijos personalo problemas. Dažnai žiaurius nusikaltimus padariusių buvusių kalinių, turinčių ir traumuojančios kovinės patirties, įsiliejimas į visuomenę gali sukelti didelį iššūkį Rusijos visuomenei, nurodo JK ministerija.
Anksčiau šį mėnesį JK gynybos ministerija teigė, kad sukarintos pajėgos bandė verbuoti Maskvos vidurinėse mokyklose, kur rinko duomenis apie kovomis susidomėjusius moksleivius.
Tačiau britų žvalgyba teigė, kad šių pastangų greičiausiai nepakaks užpildyti spragoms, atsiradusioms dėl sumažėjusio kalinių skaičiaus. Ji taip pat pažymėjo, kad, Vakarų žvalgybos duomenimis, maždaug pusė užverbuotų kalinių žuvo arba buvo sužeisti kovose.
Specialios kapinės
Siekiant sutalpinti visus kūnus, „Wagner“ pastatė specialias kapines savo nužudytiems kovotojams, kurių daugelis, kaip manoma, yra kaliniai, užverbuoti kovoti mainais už paleidimą iš kalėjimo.
Pirmą kartą dideles „Wagner“ kapines vietinis tinklaraštininkas ir aktyvistas, gyvenantis Rusijos Šiaurės Kaukaze ir tiriantis tikrąjį metus trukusios Maskvos invazijos aukų skaičių, Vitalijus Votanovskis aptiko dar gruodžio mėnesį Bakinskajos kaime, esančiame Krasnodaro krašte Rusijos pietvakariuose.
Be bausmės sušvelninimo, dalis „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino viešai paskelbto verbavimo pasiūlymo, yra nurodoma išmoka paskirtam šeimos nariui, jei jo artimasis žus kovodamas Ukrainoje. Advokatų grupės teigia, kad užverbuotiems kaliniams buvo pasakyta, kad jų šeimoms bus išmokėta 5 mln. rublių (71 000 JAV dolerių) išmoka, jei jie bus nužudyti.
Tačiau V.Votanovskis „Radio Svoboda“ teigė, kad, remiantis vis dažniau pasitaikančiu jo bendravimu su šeimų nariais, kurių giminaičiai žuvo kovodami už „Wagner“ grupuotę Ukrainoje, daugelis jų nėra informuojami apie žūtį, o žadėtos išmokos negaunamos, todėl jis spėja, kad tai gali būti sąmoningas „Wagner“ žingsnis.
„Žinoma, „Wagner“ kur kas lengviau palaidoti visus surinktus žuvusius vienoje vietoje, nei imtis sudėtingos logistikos, susijusios su lavonų transportavimu po visą Rusiją ir net į kaimynines šalis, – sakė V. Votanovskis. – Tačiau tai taip pat atskleidžia tikrąjį jų požiūrį į žuvusiuosius ir jų šeimas.“
Pasak Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Gulagu.net“, daugiausia dėmesio skiriančios šalies kalėjimų sistemai, įkūrėjo Vladimiro Osečkino, pagrindinė priežastis, kodėl šeimos nariai nėra informuojami ir jiems neišmokamos kompensacijos, yra ta, kad kovotojai, ypač užverbuoti kalėjimuose, laikomi nereikalingais.
Jis sako, kad, remiantis jo organizacijos tyrimais, „Wagner“ samdiniai neretai yra apgaudinėjami dėl tariamos finansinės naudos, o komunikacijos ar pažadėtų mokėjimų problemos pastaruoju metu yra ryškiausias sistemos, kurioje „J.Prigožinui buvo suteikta teisė ir galimybė bet ką išvežti iš kalėjimo į skerdyklą“, pokytis.
„Radio Svoboda“ susisiekė su septyniais su V. Votanovskiu bendravusiais skirtingų žuvusiųjų šeimos nariais, peržiūrėjo jų susirašinėjimą su tinklaraštininku. Visi jie prašė neviešinti tam tikrų tapatybę galinčių išduoti detalių, kad būtų išvengta teisinių pasekmių ar nepageidaujamo Rusijos valdžios institucijų dėmesio.
Vienu atveju žuvusio samdinio žmona sakė negavusi jokios J. Prigožino žadėtos išmokos. Nepaisant to, kad prieš vyrui išvykstant į Ukrainą jis suteikė jai įgaliojimą tvarkyti jo finansinius reikalus, bet kokie moters teisiniai bandymai reikalauti kompensacijos buvo ignoruojami, o apie vyro žūtį ji teigia sužinojusi tik per V.Votanovskio kanalą internete.
Kitos moters, kurios vyras žuvo kovodamas „Wagner“ gretose, teigimu, jai buvo pasakyta, kad ji negali dalyvauti laidotuvėse ir buvo paprašyta sutuoktinio kapą aplankyti vėliau.
Dar viena moteris, kurios giminaitis buvo užverbuotas įkalinimo įstaigoje ir žuvo Ukrainoje, sako rašiusi Rusijos gynybos ministerijai ir pataisos kolonijai, kurioje jos artimasis kalėjo, tačiau jokio atsakymo nesulaukusi.
„Patrankų mėsa“
JAV vyriausybės vertinimais, į karą Ukrainoje buvo nusiųsta apie 50 000 Vagnerio samdinių, iš kurių 30 000 žuvo arba buvo sužeisti.
Andrejus Medvedevas, buvęs „Wagner“ vadas Ukrainoje, kuris vėliau pabėgo į Norvegiją ir paprašė politinio prieglobsčio, „Radio Svoboda“ sakė, kad sunkumai siunčiant išmokas žuvusių kovotojų šeimoms daugiausia kyla dėl to, kad samdinių kompanija patiria didžiulius nuostolius ir jai finansiškai nerealu pervesti pinigus kiekvienam iš jų.
„[Su kovotojais] buvo elgiamasi kaip su patrankų mėsa“, – sakė A.Medvedevas. – Yra per daug lavonų, o pinigų tiesiog neužtenka“.
Dar kovodamas samdinių grupuotės gretose A. Medvedevas teigė matęs atvejų, kai po mūšio daug žuvusių buvo palaidoti vietoje, o po to buvo paskelbti dingusiais be žinios.
Jis taip pat papasakojo epizodą, kai jo draugas iš samdinių grupuotės žuvo priešais ukrainiečių pozicijas, o daliniui vadovavęs karininkas pareiškė, kad kovotojo šeima negaus kompensacijos, nes jo kūno nepavyks grąžinti į Rusiją.
„Nėra kūno, nėra išmokos. Vadas iš karto pasakė, kad be kūno šeima pinigų negaus, – aiškino A. Medvedevas. – Man teko suburti karių grupę, padėjusią paimti jo kūną iš mūšio lauko, kad būtų galima jį perduoti šeimai.“
Parengta remiantis „Radio Svoboda“ ir understandingwar.org inf.
