„Tikimės, kad birželio 1 d. Kišiniove pagaliau bus pasirašytas taikos susitarimas...Tai istorinis momentas ir impulsas, kurio negalima praleisti“, – sakė Azerbaidžano ambasadorė Prancūzijoje Leyla Abdullayeva.
Tikimasi, kad aukščiausiojo lygio susitikime Moldovoje dalyvaus iki 47 valstybių, vyriausybių ir ES institucijų vadovų.
Kartu Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas surengs aukšto lygio derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Konfliktas dėl Karabacho tęsiasi jau daugiau kaip 30 metų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo šioje teritorijoje, kuri buvo Azerbaidžano TSR dalis, daugiausia gyveno armėnai. 1991 m. regionas, remiamas Armėnijos, paskelbė „nepriklausomybę“ ir tapo Kalnų Karabacho Respublika.
Armėnija, kuri nuo 1991-ųjų kliaunasi Rusijos karine ir ekonomine parama, kaltina Maskvą nevykdant taikos palaikymo vaidmens Kalnų Karabache.
2020 metų rudenį šešias savaites trukę karo veiksmai baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis. Pagal susitarimą Armėnija turėjo užleisti daug teritorijų, kontroliuotų ne vieną dešimtmetį.
Jerevano susirūpinimas išaugo po to, kai Azerbaidžano aktyvistai gruodį užblokavo vienintelę šio regiono sausumos jungtį su Armėnija. Balandį Azerbaidžanas prie šios jungties įrengė kontrolės punktą.
Rusijai įklimpus Ukrainoje ir nenorint pyktis su svarbia Azerbaidžano sąjungininke Turkija, Baku ir Jerevano deryboms siekė vadovauti JAV ir ES.
Gegužės mėnesį N.Pašinianas pareiškė esąs pasirengęs pripažinti Azerbaidžano 86 600 kv. km teritoriją, įskaitant Kalnų Karabachą.
