Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo gynybos bloko, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.
Turkija ir Vengrija, kurios abi laikosi nuolaidesnės linijos Rusijos atžvilgiu, paskutinės iš 30 aljanso narių šiemet ratifikavo Suomijos narystę.
Kad naujosios šalys galėtų gauti galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso teikiamas garantijas, reikia vieningos paramos, tačiau Ankara ir Budapeštas dar turi ratifikuoti Švedijos narystę.
Vengrijos balsavimas dėl Švedijos stojimo yra įtrauktas į dokumentą „Nacionalinės asamblėjos 2023 m. birželio-liepos mėn. sesijos planas“, kuris anksčiau šią savaitę buvo paskelbtas asamblėjos interneto svetainėje, tačiau tiksli data nenurodyta.
Vengrijos parlamento pavasario sesija baigsis penktadienį, o balsavimas dėl narystės į darbotvarkę neįtrauktas. Tačiau po to vyks „neeilinė vasaros sesija“, kuri, kaip tikimasi, „baigsis liepos 7 dieną“, elektroniniu paštu AFP pranešė parlamento spaudos tarnyba.
Vengrijos valdančioji dešinioji partija „Fidesz“, vadovaujama ministro pirmininko Viktoro Orbano, skundėsi, kad Stokholmas neteisingai kritikuoja Vengrijos vyriausybės politiką.
JAV respublikonų senatorius Jamesas Rischas, kaip pranešama, trečiadienį sustabdė 735 mln. dolerių (679 mln. eurų) vertės ginklų, įskaitant raketų paleidimo įrenginius HIMARS, pardavimą Vengrijai dėl jos delsimo ratifikuoti Švedijos narystę NATO.
Vengrijos gynybos ministerija pareiškė, kad Budapeštas „neketina pirkti raketų sistemos HIMARS“.
Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš aukščiausiojo lygio susitikimą atmetė didėjantį tarptautinį spaudimą Ankarai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO.
