Saša (jo tikrasis vardas nėra Saša) kovojo kelis mėnesius trukusiame žiauriame mūšyje dėl Bachmuto, kurį Vakarų analitikai prilygino „mėsmalei“.
Pasak jo, dėl drausmės ir noro kovoti stokos „Wagner“ veikė kaip antroji fronto linija už reguliariosios Rusijos kariuomenės, kad užtikrintų, jog šie nepasitrauks. Juos Saša apibūdino kaip „šauktinius, kuriems vos 21-eri“.
„Jie [rusų šauktiniai] nėra motyvuoti, jie silpni, juos paėmė iš gatvės ir pasakė: „Eikite į karą“, – sakė jis. – Jei jų vadas krenta, jie linkę greitai pasiduoti“.
Samdinys nenorėjo atskleisti, ar nepaklusniems kareiviams sulaikyti buvo naudojamas smurtas. Tačiau „Euronews“ reportaže teigiama, kad Maskva pasitelkė čečėnų lojalistus, kad drausmintų ir net vykdytų egzekucijas nepaklusniems kareiviams.
Saša, neseniai užbaigęs šešių mėnesių sutartį su „Wagner“, sako, kad į Ukrainą negrįš, nebent bus priverstas.
„Tiesą sakant, neturiu jokio noro grįžti. Aš tiesiog nebenoriu kovoti“, – pasakojo jis portalui „Euronews“.
Sakydamas, kad turi ukrainietiškų šaknų Charkove ir Popasnoje, Saša tvirtino, kad dėl kraujo praliejimo jis „nusivylė“.
„Tai broliškas karas. Tai pats bjauriausias karas, koks tik gali būti. Mes [rusai ir ukrainiečiai] kalbame ta pačia kalba. Mes mąstome taip pat, elgiamės taip pat. Mes žudome panašiai mąstančius žmones“, – kalbėjo jis.
Jo dalinys retkarčiais atsitiktinai atsidurdavo ukrainiečių grioviuose ir dažnai net nesuprasdavo, kad atsidūrė „priešo stovykloje“, teigė Saša.
„Skirtumas tik tas, kad jie mus laiko agresoriais, nes esame jų teritorijoje. Galbūt tai ir tiesa, bet nenoriu gilintis į šiuos niuansus. Tikrai nežinau“ , – pasakojo Saša.
Rusijos ir Ukrainos istorija yra persipynusi, nes jos priklausė viena po kitos sekusioms istorinėms imperijoms. Tačiau ukrainiečiai turi savitą tapatybę, kalbą ir kultūrą, ir daugelis teigia, kad invazijos priežastis – Maskvos nesugebėjimas to pripažinti.
Dėka „Wagner“ Rusija šiame kare „gyva“
Prie jo nusivylimo prisidėjo ir plintantis „melas“ apie konfliktą, o Saša atskleidė, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis norėjo kalbėtis su „Euronews“.
„Būdamas fronto linijoje galiu pasakyti, kad visi mums meluoja“, – sakė samdinys ir pridūrė, kad dėl to nustojo žiūrėti žinias.
Saša atkreipė dėmesį į didžiulę apgaulę, susijusią su Rusijos bemaž pralaimėjimu ankstyvaisiais invazijos etapais, ir tvirtino, kad „Wagner“ atstatė prastą situaciją.
Kitas argumentas buvo tas, kad žadėti karo rezultatai paprasčiausiai nepasiteisino: Suomija įstojo į NATO, o užsienio valiutos, nepaisant teiginių, kad tai susilpnins JAV dolerį, pabrango.
Liepos mėnesį Rusijos rublis pasiekė žemiausią vertę nuo praėjusių metų kovų pradžios. Tačiau valiuta, kartu su Rusijos ekonomika, neatitiko ekonomistų lūkesčių ir išliko atspari, nepaisant Vakarų sankcijų.
Keletą mėnesių kontrakto vengęs Saša tikino, kad jam „su „Wagner“ teko susidurti labai atsitiktinai [...]“.
Visgi jis nenorėjo atsakyti, kodėl prisijungė prie samdinių grupės.
„Prieš karą buvau lojalesnis ir patriotiškesnių pažiūrų“, – sakė jis „Euronews“, užsimindamas, kad būtent meilė šaliai jį paskatino užsirašyti, nors „padorus“ atlyginimas neabejotinai padėjo.
„Maniau, kad viskas, ką mes [Rusija] darome, yra teisinga. Dabar mano nuomonė pasikeitė“, – atviravo jis.
Sakydamas, kad samdinių grupuotė „neturi tokių laipsnių kaip [Rusijos] kariuomenė“, jis prilygino „Wagner“ gerai sutvarkytai elitinių kareivių brolijai, o tai buvo ryškus kontrastas siautėjantiems eiliniams kareiviams.
„Mes vadiname vieni kitus broliais, [nesvarbu], kiek laiko esame grupėje. Vieną dieną aš išgelbėsiu jo gyvybę, kitą jis išgelbės manąją“, – pasakojo Saša.
„Galiu pasakyti, kad gynybos ministerija mūsų labai bijo, – tęsė jis. – Dauguma „Wagner“ kovotojų išėjo į karą mirti, o ne kovoti. Aš buvau 70 proc. įsitikinęs, kad negrįšiu“.
„Visada nešiodavausi tris granatas – dvi priešui ir vieną tam atvejui, jei tektų nusižudyti, nes atsisakiau tapti karo belaisviu“, – tikino jis.
Pasak jo, „Wagner“ bendražygiai padėjo sutriuškinti ankstesnius „perversmus“ Sirijoje ir jo teigimu JAV kurstomus sukilimus Baltarusijoje bei Kazachstane. Sašos įsitikinimu, Vašingtono kišimasis buvo priežastis, kodėl Maskvai reikėjo įsiveržti į savo vakarinę kaimynę.
„Prievartautojų „Wagner“ nėra“
Atlikdamas tarnybą Bachmute Saša sakė, kad jam buvo „labai gaila“ civilių gyventojų.
„Kai atvykdavome purvini, visi uniformuoti, jie [ukrainiečiai] mūsų bijodavo ir net nenorėdavo išeiti [iš savo namų]“, – kalbėjo jis.
Bachmute kelis mėnesius vyko įnirtingi Rusijos ir Ukrainos pajėgų mūšiai, sumalę miestą į dulkes. Nedideliame druskos kasyklų miestelyje, kuriame prieš karą gyveno 71 000 žmonių, dabar gyvena mažiau nei 500, nes visi, išskyrus kelis, pabėgo nuo puolimo.
Buvę „Wagner“ pajėgų vadai kaltina buvusius savo vadus prievartavus ir žudžius civilius gyventojus, tarp jų ir penkerių metų vaikus.
Tačiau Saša atremia šį kaltinimą, pažymėdamas, kad visi kovotojai pagal sutartį privalo laikytis griežtų taisyklių, draudžiančių plėšikavimą, prievartavimą, narkotikus ir net alkoholį.
„Mes nekėlėme jokios grėsmės,“ – aiškino jis „Euronews“.
„Mes netgi padėjome žmonėms tvarkyti sodus, o vienas kolega išgelbėjo „sužeistą 6 metų mergaitę, nunešdamas ją kelis kilometrus į ligoninę“, – sakė jis, nors pripažino, kad nekalti žmonės gali žūti nuo „atsitiktinės kulkos“.
„Euronews“ šių teiginių nepriklausomai nepatvirtino.
Saša, didelis Vladimiro Putino gerbėjas, nupiešė sumaišties vaizdą, susijusį su nepavykusiu „Wagner“ maištu birželio mėnesį, nors jis jau buvo grįžęs namo, kai tai įvyko.
Pasak jo, kolegos pasakojo, jog daugelis vadų, norėdami likti ištikimi Rusijos prezidentui, atsisakė įsakymų žygiuoti į Rostovą prie Dono, Rusijos tvirtovę netoli Ukrainos sienos, kur „Wagner“ užėmė karinę bazę.
Analizuodamas „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir V.Putino remiamos Rusijos kariuomenės susidūrimą, kai, kaip pranešama, reguliariosios pajėgos puolė samdinių bazes, Saša buvo santūrus.
„Pasakysiu paprastai: man nepatinka S.Šoigu (red. past. – Rusijos gynybos ministras)“, – kalbėjo jis.
Prieš birželio 23 d. „Wagner“ sukilimą, įtampa tarp J.Prigožino ir Rusijos gynybos institucijos didėjo, o samdinių bosas atvirai pliekė jų kampaniją.
Susidūręs su „tikrai gera“ Ukrainos artilerija, Saša jautė dėkingumą, kad namo grįžo sveikas.
„Naktį miegu labai gerai. Nesapnuoju jokių košmarų. Grįžau su visomis galūnėmis. Niekada nebuvau sužeistas. Palyginti su kitais, man visai pasisekė“, – atviravo jis.
„Po to, ką išgyvenau, viskas pasikeičia ir gyvenime atsiranda kiti prioritetai, pavyzdžiui, šeima, – tęsė jis. – Turiu brolius, tėvus ir moterį, kurią myliu“.
„Tai taip pat yra priežastis, kodėl nebenoriu kovoti. Nenoriu antrą kartą viskuo rizikuoti“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
