Igoris Sofonovas, kuris buvo užverbuotas kariauti Ukrainoje iš Rusijos pataisos kolonijos, kur atlikinėjo bausmę už narkotikus, šį pavasarį grįžo į civilinį gyvenimą po to, kai pagal susitarimą su Rusijos kariuomene jam buvo suteikta malonė.
Pačio I. Sofonovo pažįstami „The Moscow Times“ sakė, kad karinė tarnyba jį „pakeitė į gerąją pusę“, tačiau jau netrukus vyras grįžo į senas vėžes: prasidėjo nauji nusikaltimai, kurie buvo žiauresni nei buvę.
37 metų M. Sofonovas šį mėnesį buvo suimtas kartu su kitu buvusiu kaliniu 38 metų Maksimu Bočkarevu dėl kaltinimų peiliu subadžius mažiausiai šešis žmones ir padegus aukų namus kaime šiaurės vakarų Karelijos respublikoje.
Plačiai nuskambėję nužudymai sukėlė aršias diskusijas apie tai, ar buvusiems nuteistiesiems turėtų būti suteikta malonė mainais į jų karinę tarnybą, rašo „The Moscow Times“.
I. Sofonovui laisvės atėmimo bausmė nebuvo pirmasis susidūrimas su nusikaltimais. Anksčiau jis buvo nuteistas už pasikėsinimą nužudyti ir vagystę, dienraščiui „The Moscow Times“ patvirtino jo artimieji.
„Karas, manau, pakeitė visus ten buvusius, ypač todėl, kad Igoris buvo fronte ir ten buvo sužeistas“, – „The Moscow Times“ sakė ruso giminaitė, paklaustas apie jo karinę tarnybą.
„Bet aš nemanau, kad jis kaltas. Jis nėra idealus, ypač turint omenyje jo praeitį, bet jis negalėjo įsilaužti į kieno nors namus ir žudyti žmonių“, – sakė ji, prašydama anonimiškumo dėl saugumo.
Tačiau žinutės draugams rodo, kad tai nebuvo pirmas kartas, kuomet I. Sofonovas žudė.
„Aš net pats žudžiau. Tai tas pats kaip kalėjime, tik šiek tiek kitaip. Jei nori išgyventi, išgyvensi“, – sakoma I. Sofonovo garso žinutėje.
Verbavimo kampanija
Rusija, ypač su Kremliumi susijusio verslininko Jevgenijaus Prigožino vadovaujama samdinių grupė „Wagner“, nuo praėjusios vasaros pradėjo nelegalią kalinių verbavimo kampaniją, kad padidintų Maskvos kovotojų skaičių Ukrainoje. Mainais už karinę tarnybą Ukrainoje kaliniams žadama suteikti malonę ir panaikinti jų teistumą.
Pasak pagrindinės kalinių teisių gynėjos Olgos Romanovos, iš viso į karą gali būti užverbuota iki 80 000 nuteistųjų, o mažiausiai 20 000 buvusių kalinių iš „Wagner“ jau grįžo į civilinį gyvenimą.
J. Prigožinas nurodė dar didesnį skaičių, birželio mėn. teigdamas, kad į Rusiją grįžo apie 32 000 buvusių kalinių, tarnavusių jo samdinių grupėje.
Sofonovo byla – jei jis bus pripažintas kaltu – nebūtų pirmas kriminalinis incidentas, susijęs su kaliniais, kurie buvo išlaisvinti mainais už kovą Ukrainoje. 31 metų Demianas Kevorkianas, kuris, kaip pranešama, buvo užverbuotas „Wagner“ atlikdamas 18 metų laisvės atėmimo bausmę už banditizmą, neteisėtą ginklų prekybą, plėšimus ir vagystes, gegužės mėnesį buvo suimtas įtariant dviejų žmonių nužudymu Rusijos pietvakarių Krasnodaro krašte. Sulaikymo metu D. Kevorkianui iki bausmės pabaigos buvo likę dar apie 11 metų.
Aukų kūnai buvo rasti praėjus vos keturioms dienoms po jų nužudymo. Policija pranešė, kad D. Kevorkianas buvo suimtas kartu su kitais dviem įtariamaisiais.
Pranešama, kad Volgogrado srityje malonę gavęs kalinys Aleksejus Chlebnikovas, kuris tarnavo „Wagner“, buvo įtrauktas į federalinį ieškomų asmenų sąrašą dėl 13 metų mergaitės išžaginimo, pranešė V1.ru.
Kitas „Wagner“ kovotojas Ivanas Rossomahinas, kalėjęs 14 metų už žmogžudystę ir apiplėšimą, šį pavasarį po kovų Ukrainoje buvo paleistas į laisvę, sušvelninant jam bausmę 10 metų. Kovo mėnesį jis buvo suimtas įtariant 85 metų pensininko nužudymu Kirovo srities Naujojo Bureco kaime.
Likus kelioms dienoms iki nužudymo vietos gyventojai surengė susitikimą su kaimo valdžia, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl savo saugumo ir dėl kareivių, patyrusių žiaurų smurtą fronte, reintegracijos.
„Mes negalime miegoti naktimis“, – vietos televizijai sakė pensininkė Galina Sapožnikova, turėdama omenyje „Wagner“ kovotoją I. Rossomahiną, kuris likus kelioms dienoms iki suėmimo buvo pastebėtas vaikštinėjantis gatvėmis su kirviu.
Kitų Rusijos regionų, į kuriuos iš fronto grįžta buvę kaliniai, gyventojai taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl galimo išlaisvintų nuteistųjų poveikio.
Karelijos gyventojai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žmogžudysčių Derevjannojės kaime, dėl kurių kaltinamas I. Sofonovas.
„Kiek žmonių grįš sugniuždyta psichika? Visiems tai bus baisus metas“, – socialinio tinklo „VKontakte“ komentare teigė Irina Medvedeva iš Karelijos sostinės Petrozavodsko.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje taip pat pasirodė nemažai muštynių ir incidentų, susijusių su narkotikais, kuriuose dalyvavo malonę gavę kaliniai.
Kaip ir I. Sofonovui, kuriam, pasak jo šeimos ir draugų, po tarnybos nebuvo suteikta jokia psichologinė pagalba, buvusiems kaliniams, tarnavusiems kariuomenėje, greičiausiai nebuvo atlikti jokie potrauminio streso sutrikimo diagnostikos testai.
Pasak O. Romanovos, buvusių kalinių, grįžtančių namo, padėtis yra „daug rimtesnė, nei buvo tikėtasi“.
„Jie visi – arba bent jau dauguma jų – turėjo mirti. Ir staigmena – niekas nežino, ką su jais dabar daryti“, – sakė ji.
Pagal Rusijos įstatymus, prieš kreipdamiesi dėl lygtinio paleidimo kaliniai turėtų atlikti nuo trečdalio iki keturių penktadalių bausmės, priklausomai nuo nusikaltimų sunkumo. Tačiau birželį Rusija patvirtino teisės aktus, leidžiančius nuteistiesiems, išskyrus tuos, kurie padarė sunkius nusikaltimus, stoti į šalies kariuomenę.
Sausio mėnesį Kremlius pareiškė, kad „visa malonės suteikimo kaliniams procedūra vykdoma griežtai laikantis Rusijos įstatymų“, tačiau šie nutarimai dėl malonės suteikimo buvo įslaptinti.
Birželio mėn. prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad „pasirašo dekretus dėl malonės suteikimo“ karo zonoje kovojusiems kaliniams.
„Neigiamos pasekmės yra minimalios“, – tikino V. Putinas.
Nors oficialios statistikos apie buvusių nuteistųjų, grįžusių iš karo zonos, nusikalstamumo lygį nėra, pranešimų apie nusikaltimus, kuriuose dalyvauja buvę kaliniai, ir toliau pasirodo nuolatos.
Tuo tarpu Rusija ir toliau stengiasi verbuoti karo belaisvius, perspėja aktyvistai.
