„Aš norėčiau priminti, kad pagrindinis sprendimas, jog mes dislokuojame svarbią brigadą Lietuvoje, buvo priimtas prieš 8 savaites. (...) Ir tai nėra jokio plano, kaip tai padaryti – taigi mes iš tiesų turime tai daryti nuo nulio“, – po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė C. Breueris.
„Taigi, yra sprendimų, kurie bus priimti per artimiausias, sakyčiau, porą savaičių, o vėliau tai turės būti aptarti mudviejų ir tada pritaikyti praktiškai. Kaip sakiau, šio ketvirčio pabaigoje turėsime savo veiksmų planą“, – patikino jis.
Iki 2024 metų bus pereita į įgyvendinimo etapą
Vokietijos kariuomenės vadas patikino, kad iki 2024 metų pradžios bus pereita į įgyvendinimo etapą.
Pasak jo, norint dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje būtina tinkamai paruošti karinę infrastruktūrą.
„Mums reikia karinės infrastruktūros, logistikos dalių, todėl, žinoma, mums reikia karinės infrastruktūros. Mums reikia amunicijos sandėlių ir pan. Mums reikia mokymų teritorijų. Mums reikia treniruočių zonų, kuriose galėtume iš tikrųjų mokytis vykdyti savo misiją“, – sakė jis.
Vis tik, pasak C. Breuerio, labai svarbu, kad vokiečių kariams turėtų būti sukurtos ir patrauklios gyvenamosios sąlygos.
„O tai reiškia ir mokyklas, ir darželius, galimybes būti bendruomenėje ir gyvenimo sąlygas. Taigi tai reiškia ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir galimybę gyventi bendruomenėje, tai šį rytą aptarėme, apie tai diskutavome ir ministrų lygiu“, – sakė jis.
Gandai apie delsimą nėra tiesa
Carstenas Breueris tikina, kad vokiečiai laikosi savo įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą. Visgi jis pažymi, kad brigados dislokavimas – naujas procesas, kurio įgyvendinimui reikia laiko.
„Priminsiu, kad jokio trafareto brigados įgyvendinimui nėra ir kad viską turime daryti nuo nulio. Ir tai susiję su klausimu apie delsimą. Manau delsimo aspektas pervertintas. (Brigados dislokavimas – ELTA) – tai naujas procesas. Todėl turime suprasti, kad reikia išsiaiškinti kaip veiksime, kas būtina šiame procese ir kas įmanoma“, – žurnalistams pirmadienį teigė C. Breueris.
Anot Vokietijos kariuomenės vado, brigados dislokavimas – kompleksinė užduotis, tačiau procesas, pažymi jis, yra gerame kelyje.
„Tai kompleksinė užduotis – turime įvertinti, kokios yra pirminės sąlygos čia, kokios Vokietijoje ir atrasti, kaip tai sujungti. (…) Nesakau, kad yra nenoras (dislokuoti brigados – ELTA), sakyčiau, reikia daugiau supratimo (dėl proceso kompleksiškumo – ELTA). Bendradarbiavimas veikia, esame gerame kelyje“, – pabrėžė C. Breueris.
„Mums labai svarbu greitis. Šiandien Lietuvoje jį pamačiau. Vokietijoje jis toks pats“, – taip pat pažymėjo vadas.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pirmąją NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dieną jis žurnalistams taip pat tvirtino, kad Vilniaus ir Berlyno sutarimas dėl brigados Lietuvoje yra dvišalis, o ne viso Aljanso klausimas. Pasak jo, tai suderinta su NATO planais, bet tai nėra Aljanso, kaip organizacijos, susitarimas.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas liepos mėnesį teigė besitikintis, kad Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planą pavyks parengti iki rugsėjo pabaigos.
