Iš pradžių jie paminėjo tik vieną sienos perėjimo punktą – Korčova-Krakovecas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad blokada gali paliesti ir Dorohusko-Jahodyno bei Hrebenės-Ravos-Ruskos sienos perėjimo punktus, rašo „European Pravda“.
Protestuotojai tvirtina, kad gali blokuoti sieną iki dviejų mėnesių.
Jie žada netrukdyti keleivių vežimui ir karinių bei humanitarinių krovinių įvežimui į Ukrainą, tačiau ši blokada gali rimtai paveikti Ukrainos ekonomiką.
Todėl Kijevas planuoja ją aptarti ne tik su Lenkijos valdžios institucijomis, bet ir su Europos Komisija, nurodydamas, kad pažeidžiami memorandumai dėl Ukrainos ir Lenkijos sienos perėjimo punktų pralaidumo. Lenkijos reikalavimai savaime nepriimtini Ukrainai. Vienas iš jų sudarytų galimybę šaukiamojo amžiaus vyrams išvykti iš šalies.
Mažiau teisių ukrainiečiams
Ko reikalauja protestuotojai? Kai kurie iš jų yra techniniai, tačiau kai kurie susiję su pagrindiniais Ukrainos principais. Pagrindinis reikalavimas – grįžti prie leidimų dirbti Europos Sąjungoje sistemos Ukrainos vežėjams.
Ukrainos įmonių leidimai visada buvo ginčytinas klausimas santykiuose su Lenkija. 2021 m. Kijevas netgi paskelbė apie arbitražo su Europos Komisija sukūrimą, nes Varšuva nesutiko su leidimais Ukrainos vežėjams, ribojančiais prekių eksportą iš Ukrainos į ES.
Viskas pasikeitė 2022 m. Rusija invazijos. Tada Europos Sąjunga ėmėsi precedento neturinčių veiksmų, kad paremtų Ukrainos ekonomiką.
Visų pirma ES vieneriems metams visiškai atsisakė reikalavimo ukrainiečiams gauti minėtus leidimus ir pratęsė šią nuostatą iki 2024 m. birželio mėn.
Dabar Lenkijos vežėjai reikalauja panaikinti šią privilegiją ir grąžinti senąją leidimų išdavimo sistemą.
Ir net to nepakanka. Antrasis lenkų reikalavimas – sugriežtinti transporto taisykles užsienio vežėjams pagal ECMT (Europos transporto ministrų konferencija).
Europos transporto ministrų konferencijos (ECEMT) sertifikatas – tai dokumentas, patvirtinantis transporto priemonės saugumą ir atitiktį aplinkosaugos reikalavimams. Toks sertifikatas privalomas vežant krovinius į šios tarpvyriausybinės transporto organizacijos nares (įskaitant ES šalis). Jis išduodamas Ukrainoje remiantis transporto priemonės techninės apžiūros rezultatais.
Taigi lenkai savo reikalavimuose reikalauja sugriežtinti tokių patikros sertifikatų išdavimą.
Be to, yra ir trečias reikalavimas – uždrausti Ukrainos bendrovėms registruoti įmonę Lenkijoje, jei įmonės finansai yra ne ES. Be to, ukrainiečiams leidžiama vežti prekes iš Ukrainos į ES ir atgal tik ribotą skaičių reisų.
Žinoma, tokie reikalavimai Kijevui visiškai nepriimtini.
Ar yra vietos kompromisui?
„Visada esame atviri dalykiniam dialogui, kai matome, kad yra vietos diskusijai ir reikalavimai nėra akivaizdžiai nerealūs“, – komentuoja bendruomenių plėtros, teritorijų ir infrastruktūros viceministras Serhijus Derkačas.
Tačiau, jo nuomone, dabartinis lenkų ultimatumas neatitinka šio apibūdinimo. Ukrainos ekonomika suinteresuota eksportu, o ne importu, kaip aiškina Infrastruktūros ministerija.
Reikalavimas sudaryti atskirą eilę transporto priemonėms iš ES taip pat nepriimtinas. Tai diskriminuoja kitus vežėjus.
„Jei Ukrainos vyriausybė staiga sutiktų su tokiu reikalavimu, siena vis tiek būtų blokuojama, bet šį kartą Ukrainos vežėjų“, – sarkastiškai pastebi buvęs infrastruktūros viceministras Viktoras Dovhanas. Vis dėlto ekspertas pripažįsta, kad čia yra kur tobulėti.
Problema slypi bręsta sistemos klaidose, kai sunkvežimiai laukia vidutiniškai 11 dienų, kad galėtų kirsti sieną.
„Tai labai sudėtinga problema, tačiau viskas susiveda į mažą sienos pralaidumą. Šią problemą reikia spręsti, nes ES ir JAV nori investuoti į naujų sienos perėjimo punktų atidarymą. Galbūt kaip laikiną priemonę reikėtų nustatyti prioritetus, pirmiausia leidžiant praleisti karinius ir humanitarinius krovinius, po to greitai gendančius krovinius, o tik tada visus kitus“, – siūlo V. Dovhanas.
Prieš sunkias derybas
Vis dėlto verta prisiminti Lenkijos pusės reikalavimus, kurie iš esmės nepriimtini Ukrainai. Pagrindinis klausimas yra tas, kad Lenkijos vežėjai yra labai nepatenkinti padidėjusia ukrainiečių konkurencija ir griežtai priešinasi „transporto bevizio režimo“ tęsimui. Kijevui laisvo judėjimo tęstinumas yra gyvybiškai svarbus.
„Šį Lenkijos rinkos reikalavimą girdime ne pirmą kartą. Visos šalys žino, kad jo neįmanoma įvykdyti“, – sako S. Derkačas. Jis primena, kad ES žengė šį žingsnį reaguodama į karą ir jūrų blokadą.
„Taigi logika tokia: kol nėra priėjimo prie jūros, visa logistika užtikrinama sausuma, ir šis susitarimas galioja“, – aiškina jis.
Planuojama blokada primena „žvalgybą mūšiu“ prieš sudėtingas derybas Europos Komisijoje, kurios prasidės kitais metais.
Šiuo metu Lenkijos pusė demonstruoja, kad jos verslas yra pasiryžęs kovoti.
Tačiau Kijevas turi pakankamai laiko derėtis su naująja Lenkijos vyriausybe dėl sąlygų, kurios būtų priimtinos ir Lenkijos, ir Ukrainos vežėjams.
Šių derybų sėkmė labai priklausys nuo to, kas naujojoje Lenkijos vyriausybėje taps transporto ministru. Tarp kandidatų yra buvęs „Ukrzaliznytsia“ valdybos vadovas Wojciechas Balczunas, kuris gali būti palankus Ukrainai, rašo „European Pravda“.
Vis dėlto iš naujosios Lenkijos vyriausybės nereikėtų tikėtis pernelyg didelio lankstumo. Kijevui reikia pasirengti labai sunkioms deryboms. Išsaugoti dabartinį lengvatinį režimą dabartine forma bus labai sudėtinga.
