Per posėdį, kurį tiesiogiai transliavo televizija, senatoriai visais balsais patvirtino datą, rūmų vadovė Valentina Matvijenka pareiškė, kad šiuo sprendimu „iš esmės pradedama prezidento rinkimų kampanija“.
Nuo 2000 m. kaip prezidentas arba ministras pirmininkas Rusiją valdantis Vladimiras Putinas oficialiai dar nepaskelbė, ar dalyvaus rinkimuose, tačiau niekas neabejoja, kad jis kandidatuos. Pasak į užsienį pabėgusios opozicijos, jokių tikrų rinkimų Rusijoje nėra, jų rezultatas žinomas iš anksto.
Balsavimas bus rengiamas praėjus daugiau nei dvejiems metams, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą, ji karą vadina specialiąja karine operacija. Vėliau Maskva paskelbė aneksavusi Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios sritis, nors nė vienos jų visos nekontroliuoja.
V. Matvijenka sakė, kad rinkimai „bus regionų vienybės kulminacija“.
Tikimasi, kad netrukus V. Putinas oficialiai paskelbs apie savo kandidatavimą. Pastaruoju metu valstybinė televizija rodo programas, per kurias piliečiai prisiekia ištikimybę 71 metų Kremliaus lyderiui ir žada už jį balsuoti, kad jis būtų išrinktas jau penktai kadencijai. V. Putinas specialiai pakeitė Konstituciją, kad galėtų vėl kandidatuoti. Jei bus perrinktas, galės valdyti iki 2030 m., o paskui ir vėl būti perrinktas ir likti valdžioje iki 2036 metų.
Pasak Centrinės rinkimų komisijos pirmininkės Elos Pamfilovos, balsavimo apylinkės dirbs tris dienas. Dėl balsavimo Rusijos okupuotose Ukrainos Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko teritorijose bus sprendžiama vėliau.
Kremlius tikisi rekordinio balsavimo už V. Putiną. Prezidentas save pateikia kaip kovotoją su tariamu JAV siekiu viešpatauti ir NATO plėtra į Rytus. V. Putinas nuolat vaizduoja Vakarus kaip Rusijos priešą ir tai patinka daugeliui rusų.
Kiti galimi kandidatai laikomi neturinčiais jokių galimybių laimėti.
Paskelbta, kad per rinkimus 2018 m. už V. Putiną balsavo 76,69 proc. rinkėjų. Kremlius suinteresuotas, kad būtų ir daugiau kandidatų, tai sudarytų regimybę, kad neva vyksta tikros varžybos.
Liberalios opozicijos atstovas Grigorijus Javlinskis, raginantis skelbti paliaubas Ukrainoje ir pradėti taikos derybas, pareiškė norą dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose. Tačiau yra būtina sąlyga – 71 metų politikas turi surinkti 10 mln. rinkėjų parašų. Šiuo metu jis turi apie 20 tūkst parašų, tad yra labai toli nuo tikslo. Per rinkimus 2018 m. jis gavo 1,05 proc. balsų.
