Nors beveik pusė pasaulio gyventojų (45,7 proc.) gyvena demokratijoje, tačiau tik 7,8 proc. jų – „visiškoje demokratijoje“. Tuo tarpu daugiau kaip trečdalis žmonių (39,4 proc.) gyvena autoritarinėse šalyse.
Aukščiausiose pozicijose, kaip ir pernai, yra Norvegija, Naujoji Zelandija ir Islandija. Pačiame gale rikiuojasi Šiaurės Korėja, Mianmaras ir Afganistanas.
Kasmet pasaulio valstybės vertinamos pagal penkis kriterijus: rinkimų procesą ir pliuralizmą, vyriausybės veiklą, politinį dalyvavimą, politinę kultūrą ir piliečių laisves. Pasaulinis vidurkis, remiantis ataskaita, sumažėjo nuo 5,29 punkto iki 5,23.
„Šį demokratijos būklės blogėjimą pasaulyje visų pirma lėmė neigiami pokyčiai nedemokratinėse šalyse“, – sakoma ataskaitoje. „Autoritariniai režimai“ esą dar labiau įsitvirtino, o šalims, priskiriamoms „hibridiniams režimams“, sunkiai sekėsi demokratizuotis.
Vakarų Europoje, priešingai nei visuose kituose pasaulio regionuose, vidutinis rodiklis šiek tiek pakilo. Tačiau apskritai politinis landšaftas Amerikoje ir Europoje tapo dar labiau poliarizuotas, pažymi tyrimo autoriai. Vis daugiau šalių mažėja pasitikėjimas tradicinėmis politinėmis partijomis ir jų vyriausybėmis. Vyksta „kultūriniai karai“, kaip jau seniai JAV. „Vakarų Europa kenčia dėl mažo pasitikėjimo valdžia ir yra poliarizuota imigracijos klausimu“, – rašoma ataskaitoje.
Politinė poliarizacija, anot ekspertų, stebima ir daugelyje Lotynų Amerikos ir Karibų šalių.
