47-erių Kremliaus kritikas, už grotų praleidęs daugiau nei trejus metus, mirė vasario 16 d., o pasipiktinimą dėl jo mirties pareiškė tiek Vakarų šalių lyderiai, tiek jo šalininkai.
Vengrija – vienintelė ES šalis, po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios toliau palaikanti artimus santykius su Kremliumi – jokio oficialaus pareiškimo dėl jo mirties nepaskelbė.
O pirmadienį parlamente tiek V. Orbanas, tiek ministrai ir parlamento nariai iš partijos „Fidesz“ vadovaujamos koalicijos nepakilo iš savo vietų, kai opozicijai atstovaujantis parlamentaras Bence Tordai visų paprašė atsistoti ir tylos minute pagerbti A. Navalno atminimą.
Vėliau pirmadienį V. Orbanas padėkojo „vyriausybės partijos frakcijoms, kad neprarado galvų dėl Navalno“.
„Šovinistams pagarbos Vengrijos parlamente nėra, o tie, kurie gruzinus per Gruzijos ir Rusijos karą vadino graužikais, pagerbti nebus“, – sakė V. Orbanas, omenyje turėdamas 2008 m. A. Navalno išsakytas remarkas, už kurias jis po to atsiprašė.
„O šiaip, amžiną atilsį“, – pridūrė jis.
Gruzija praėjusio amžiaus paskutiniuoju dešimtmečiu iš esmės prarado separatistinių regionų kontrolę, o 2008 m. į šalį įsiveržusi Rusija juose įsteigė nuolatines karines bazes ir pripažino Maskvai palankią šių provincijų valdžią.
Buvęs nacionalistas A. Navalnas pirma palaikė rusų invaziją, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė.
Vienas iš nedidelės žaliųjų partijos „Dialogas“ vadovų B. Tordai sakė apgailestaująs dėl to, kad V. Orbanas ir jo partijos „Fidesz“ vadovaujama koalicija nesugebėjo pagerbti A. Navalno atminimo, pavadindamas tai „gėda“.
Vengrijos Nacionalinėje asamblėjoje pirmadienį prasidėjo parlamento posėdžių sesija.
Jos metu planuojama svarstyti smarkiai vėluojančio balsavimo dėl Švedijos narystės NATO, taip pat naujo prezidento rinkimų klausimą.
