55-erių konservatorius ir buvęs ministras pirmininkas A. Stubbas šiame poste pakeitė kitą savo partijos narį Sauli Niinistö, Suomijai vadovavusį 12 metų.
Savo inauguracinėje kalboje A. Stubbas pabrėžė bendradarbiavimo, ir ypač tarptautinėje arenoje, svarbą. Jis teigė, kad tokius pasaulinius iššūkius, kaip klimato kaita ir geopolitiniai konfliktai, išspręsti gali tik vienodai mąstančios šalys.
Jis paragino savo tautiečius vengti susipriešinimo ir išklausyti vieni kitų.
„Pažadu dirbti atviros, saugios ir tarptautinės Suomijos labui“, – kalbėjo A. Stubbas. „Pažadu visada ginti demokratiją, saviraiškos laisvę ir teisinės valstybės principus. Pažadu klausytis, tartis ir rūpintis. Pažadu kovoti, kad Suomija ir ateityje būtų gera šalimi – geriausia šalimi pasaulyje mums, finams.“
Vasario viduryje A. Stubbas nedidele persvara laimėjo pakartotinius prezidento rinkimus, įveikęs žaliųjų partijai atstovaujantį buvusį užsienio reikalų ministrą Pekka Haavisto.
A. Stubbas yra laikomas proeuropietišku politiku ir tvirtu Ukrainos rėmėju. Nemanoma, kad jam pradėjus eiti naująsias pareigas Suomijos gynybos ir užsienio politika jos kaimynės Rusijos atžvilgiu turėtų iš esmės pasikeisti.
Pernai Suomija įstojo į NATO karinį aljansą. Šalis turi beveik 1 340 km ilgio sieną su Rusija.
Prezidentas Suomijos politinėje arenoje vaidina svarbesnį vaidmenį nei daugelyje Europos parlamentinių demokratijų, kur šis postas iš esmės tėra formalus.
Kita vertus, Suomijos prezidentas vaidina svarbų vaidmenį kartu su ministrų kabinetu formuojant užsienio ir saugumo politiką. Jis taip pat yra vyriausiasis Suomijos ginkluotųjų pajėgų vadas.
S. Niinistö – vienas iš populiariausių prezidentų Suomijos istorijoje – nebegalėjo dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose, mat šiame poste išbuvo jau dvi šešerių metų kadencijas.
