Egzekucijų, kurias Iranas pastaraisiais metais vykdė pakariant, skaičius, palyginti su 2022 metais, padidėjo maždaug 43 proc.
Tai tik antras kartas per du dešimtmečius, kai per metus užfiksuota daugiau kaip 800 egzekucijų, po 2015 metų, kai buvo įvykdytos 972 mirties bausmės, sakoma Norvegijoje įsikūrusios organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) ir Paryžiuje įsikūrusios organizacijos „Kartu prieš mirties bausmę“ bendroje ataskaitoje.
Grupės apkaltino Iraną, kad šis naudoja mirties bausmę baimei skleisti visuomenėje po protestų, kuriuos sukėlė 2022 metų rugsėjo mėnesį valdžios institucijas sukrėtusi Mahsos Amini mirtis policijos areštinėje.
„Baimės jausmo diegimas visuomenėje yra vienintelis režimo būdas išlaikyti valdžią, o mirties bausmė – svarbiausia to priemonė“, – ataskaitoje teigė IHR direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas, kuris 834 asmenų skaičių pavadino „stulbinančiu“.
Organizacijų duomenimis, Iranas įvykdė mirties bausmę 9 vyrams bylose, susijusiose su išpuoliais prieš saugumo pajėgas per 2022-ųjų protestus – dviem 2022-aisiais, šešiems –2023 ir kol kas vienam 2024 metais.
Tačiau mirties bausmių vykdymas padažnėjo dėl kitų kaltinimų, ypač su narkotikais susijusiose bylose, kurių iki pastarųjų metų mažėjo.
„Ypač didelį susirūpinimą kelia dramatiškas su narkotikais susijusių egzekucijų skaičiaus augimas 2023 metais – iki 471, t. y. daugiau nei 18 kartų viršijo 2020 metais užfiksuotus skaičius“, – teigiama ataskaitoje.
Tarp asmenų, kuriems įvykdyta mirties bausmė dėl su narkotikais susijusių kaltinimų, yra „gerokai per daug etninių mažumų atstovų“, visų pirma sunitų beludžių iš Irano pietryčių.
Iš viso mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 167 beludžių mažumos nariams, o tai sudaro 20 proc. visų 2023 metais įvykdytų egzekucijų, nors ši mažuma sudaro tik apie 5 proc. visų Irano gyventojų.
Taip pat ataskaitoje teigiama, kad mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 22 moterims – tai didžiausias skaičius per pastarąjį dešimtmetį. 15 iš jų buvo pakartos dėl kaltinimų nužudymu, o nevyriausybinės organizacijos jau seniai perspėjo, kad moterys, nužudžiusios smurtaujantį partnerį ar giminaitį, rizikuoja būti pakartos.
2023 metais tik 15 proc. užfiksuotų egzekucijų paskelbė oficialioji Irano žiniasklaida, o kitas mirties bausmes IHR patvirtino remdamasi savo šaltiniais.
M. Amiry-Moghaddamas išreiškė susirūpinimą dėl tarptautinės reakcijos į mirties bausmes trūkumo, ypač dėl to, kad dėmesys, sutelktas į Izraelio ir „Hamas“ karą Gazos Ruože, tik skatina Iraną vykdyti daugiau egzekucijų pakariant.
„Tarptautinės bendruomenės nenuosekli reakcija į egzekucijas Irane yra apgailėtina ir siunčia blogą signalą valdžios institucijoms“, – sakė jis.
