Pasak vieno Vokietijos pareigūno, vėliau tą pačią dieną prie Prancūzijos ir Vokietijos vadovų prisijungs ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas – tai bus pirmasis „Veimaro trikampio“ – trijų šalių dialogo formato – susitikimas nuo tada, kai D.Tuskas gruodžio mėn. vėl tapo Lenkijos ministru pirmininku.
Vadovai sako, kad šis susitikimas bus vienybės demonstracija po įtempto laikotarpio, kai Prancūzijos ir Vokietijos trintis dėl Ukrainos peraugo į atvirą nesantaiką.
Ilgai tvyrojusi įtampa ėmė virti vasario pabaigoje, kai E.Macronas atsisakė atmesti galimybę siųsti Vakarų karius kovoti Ukrainoje ir pažadėjo padaryti „viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti šio karo“. Atsargesnis O.Scholzas atsakė tuo pačiu, atmesdamas Europos šalių sausumos pajėgų panaudojimo galimybę.
Praėjus kelioms dienoms E.Macronas, atrodo, tiesiogiai atsakė O.Scholzui. „Europa akivaizdžiai susiduria su momentu, kai reikės nebūti bailiais“, – sakė jis auditorijai Prahoje. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atsakė, kad E.Macrono komentarai „nepadeda išspręsti klausimų, kurių turime, kai kalbama apie pagalbą Ukrainai“.
Vokietijos pareigūnai privačiai skundžiasi, kad nors E.Macronas griežtai kalbėjo apie pagalbą Ukrainai, jis nesiėmė tolesnių veiksmų ir toli gražu nesuteikė tokios karinės paramos, kokią suteikė Vokietija.
Vokietijos Kylio institutas, rengiantis valstybių indėlį į Ukrainos karo veiksmus, Prancūziją priskiria prie akivaizdžiai atsiliekančių šalių, suteikusių 640 mln. eurų karinės pagalbos, palyginti su Vokietija, kuri suteikė arba pažadėjo suteikti 17,7 mlrd. eurų.
Prancūzai ginčija šiuos skaičius ir tvirtina, kad jie duoda tikrai svarbius ginklus. „Prancūzija, teikdama karinę pagalbą Ukrainai, pasirinko operatyvumo principą: pažadėkite tai, ką galite įvykdyti, ir įvykdykite tai, ką galite pažadėti“, – neseniai savo pranešime X svetainėje teigė ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu.
Šią savaitę E.Macronas atidėjo ilgai planuotą vizitą į Ukrainą, tvyrant įtampai su sąjungininkais dėl jo vis griežtesnės retorikos. Sekmadienį Eliziejaus rūmai paskelbė, kad dabar vizitas įvyks „per kelias ateinančias savaites“.
Sprendimas atidėti vizitą priimtas siekiant suteikti laiko deryboms su sąjungininkais, kad būtų pasiekta „apčiuopiamų rezultatų“ Ukrainai, „Politico“ sakė vienas Prancūzijos diplomatas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad būtų galima aptarti jautrų klausimą.
Numatoma, kad E.Macronas penktadienį apie vidurdienį atvyks į Berlyno kanceliariją dvišaliam pokalbiui su O.Scholzu. Po E.Macrono ir O.Scholzo susitikimo įvyks trišalė diskusija su Lenkijos premjeru D.Tusku.
Vadovai stengėsi pristatyti Veimaro formatą kaip Europos saugumo stiprinimo priemonę, nors toli gražu neaišku, ar D.Tusko įtraukimas į diskusiją padės sušvelninti užsitęsusią trintį tarp O.Scholzo ir E.Macrono.
D.Tusko vyriausybės pareigūnai išreiškė palankumą griežtesnei E.Macrono retorikai, o Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis neseniai pareiškė, kad NATO karių buvimas Ukrainoje „nėra neįsivaizduojamas“.
Aukšto rango Vokietijos pareigūnas sakė, kad iš penktadienio derybų, kurių tikslas buvo pasiųsti naują vienybės signalą, nesitikima jokių konkrečių sprendimų ar pranešimų.
Parengta pagal „Politico“ inf.
