„Žmonės šaukė „maisto ir elektros“, – AFP telefonu iš antro pagal dydį salos miesto Santjago de Kubos, esančio už 800 km į rytus nuo sostinės Havanos, pasakojo 65 metų gyventojas, prašęs neskelbti jo pavardės.
Vėliau tą pačią dieną mieste buvo atnaujintas elektros tiekimas ir buvo pristatyti „du sunkvežimiai ryžių“, sakė liudininkas.
Socialinės žiniasklaidos platformose buvo gausu vaizdų iš protestų Santjago de Kuboje, 510 000 gyventojų turinčiame mieste. Taip pat buvo protestų vaizdų iš kito didelio miesto –Bajamo.
Nuo kovo pradžios Kuboje dėl didžiausios saloje Antonio Guiteraso šiluminės elektrinės remonto darbų prasidėjo elektros energijos tiekimo pertrūkiai.
Tačiau šį savaitgalį padėtis dar pablogėjo, nes pritrūko kuro, reikalingo elektrai gaminti. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Santjago de Kuboje, elektros energija nebuvo tiekiama iki 14 valandų per parą.
„Keletas žmonių išreiškė nepasitenkinimą dėl elektros energijos ir maisto paskirstymo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis, perspėdamas, kad „revoliucijos priešai“ siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi.
Jungtinėse Valstijose įsikūrę „teroristai, kuriuos mes ne kartą pasmerkėme, skatina veiksmus, prieštaraujančius šalies vidaus tvarkai“, – pridūrė jis.
JAV ambasada Havanoje „X“ teigė mačiusi pranešimus apie „taikius protestus“ Santjage, Bajame ir kitose Kubos dalyse. Ji paragino Kubos vyriausybę „gerbti protestuotojų žmogaus teises ir tenkinti teisėtus Kubos žmonių poreikius“.
Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas „X“ atsakė raginimu Vašingtonui „nesikišti į šalies vidaus reikalus“.
Kubai elektros energiją tiekia aštuonios senos šiluminės elektrinės, generatoriai ir aštuonios iš Turkijos išsinuomotos plaukiojančios elektrinės, kurias taip pat paveikė kuro trūkumas.
Pinigų stokojanti salų valstybė, vykdydama ekonomikos gaivinimo planą, šio mėnesio pradžioje daugiau kaip 400 proc. padidino degalų kainas.
Dėl koronaviruso pandemijos padarinių, neseniai sugriežtintų JAV sankcijų ir struktūrinių ekonomikos problemų 11 mln. gyventojų turinti šalis patiria didžiausią ekonominę krizę nuo pat sovietinio bloko žlugimo dešimtajame dešimtmetyje.
Oficialiais skaičiavimais, 2023 metais Kubos ekonomika susitraukė dviem procentais, o infliacija siekė 30 proc. Nepriklausomi ekspertai teigia, kad tai greičiausiai dar nepakankamas įvertinimas.
Kuboje nuolat trūksta degalų ir kitų būtiniausių prekių, o vyriausybė subsidijuoja beveik visas kubiečių vartojamas prekes ir paslaugas.
