Pažymima, kad atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Chorasano islamo valstybė“ (ISIS-K). ISIS-K, įsikūrusi daugiausia Afganistane ir Vidurinėje Azijoje, vis dažniau taikosi į Rusiją, kurią laiko lygiaverte JAV pagal „neapykantą“ islamui.
„The Times“ pažymi, kad daugiau nei 10 proc. Rusijos gyventojų yra musulmonai, o džihadistų judėjimai ėmė dominuoti vietiniuose sukilimuose, ypač Šiaurės Kaukaze, kur nestabilios respublikos, įskaitant Čečėniją, Ingušiją ir Dagestaną, yra įsiterpusios tarp Azovo ir Kaspijos jūrų.
Pirmoji apie savo veiklą pranešė „Al Qaeda“, po jos – „Islamo valstybė“.
V. Putinas privalo reaguoti
„Tai bloga žinia V. Putinui. Rusijai terorizmas nėra svetimas – per 24 metus trukusį jo valdymą jis nusinešė daugiau kaip 1 300 gyvybių. Anksčiau prezidentas bandė save įteisinti siūlydamas rusams geresnį gyvenimo lygį mainais į politinę ramybę ir demonstruodamas, kad yra aršus jų gynėjas“, – teigė leidinys.
Žurnalistų teigimu, jis tikriausiai pajus impulsą atlikti atsakomąjį veiksmą, tačiau neaišku, prieš ką. Kai kurie Maskvos šaltiniai pirmuosiuose komentaruose jau užsiminė apie tiesioginį ryšį su Ukraina. Vis dėlto, nepaisant to, kad FSB teigė, jog teroristai planavo pabėgti iš šalies per Ukrainos sieną, oficialiuose Rusijos pranešimuose daugiausia dėmesio skiriama ISIS-K.
Bausmių pasirinkimo galimybės ir pasekmės
Tikėtina, kad pirmoji reakcija bus susidorojimas su įtariamais Vidurio Azijos kovotojais ir jų rėmėjais. Jei tikėtume ankstesne patirtimi, tai būtų griežtas ir beatodairiškas atsakas. Tačiau ši alternatyva yra kupina pavojų. Rusija susiduria su darbo rinkos krize dėl karo ekonomikos poreikių. Nedarbas yra rekordiškai mažas. Šaliai reikalingi Vidurinės Azijos gyventojai, o žiaurios represijos gali įtikinti daugelį jų išvykti, pabrėžė autorius.
Jis pridūrė, kad tai taip pat gali supykdyti Vidurinės Azijos vyriausybes, kurios dabar jaučiasi mažiau įbaugintos Maskvos ir kurių tolerancija yra gyvybiškai svarbi importuojant nesankcionuotas prekes – nuo atsarginių dalių iki mikroschemų.
Išpuolis taip pat verčia V. Putiną atidžiai pažvelgti į savo saugumo pajėgas, kurios nuvylė Rusijos žmones, tačiau jis nenori jų patraukti atsakomybėn. FSB ir kitos saugumo tarnybos buvo išsiblaškiusios, sutelkusios dėmesį į Ukrainą, ir galbūt nesugebėjo visapusiškai pasinaudoti tinkama žvalgybine informacija, teigiama „The Times“ straipsnyje.
Kyla daug sumaišties ir spėlionių, ką tiksliai JAV žinojo ir pranešė Kremliui. JAV šaltiniai teigia, kad „nuo lapkričio mėn. buvo „gana konkrečios“ žvalgybinės informacijos apie tai, kad ISIS-K nori įvykdyti teroristinius išpuolius Rusijoje“, kuri buvo perduota Maskvai. Kremlius teigė, kad įspėjimai buvo gana bendro pobūdžio.
Grėsmė iš Šiaurės Kaukazo
„Grėsmė iš Šiaurės Kaukazo išlieka didelė. Dar 2022 m. Rusijos saugumo pareigūnas pripažino, kad pagrįstai baiminamasi, jog „ISIS-K“ gali pradėti bendradarbiauti su ten esančiais ISIS filialo likučiais.“ 97 proc. operatyvinių Rusijos sausumos pajėgų yra įsitraukusios į karą Ukrainoje, kas nutiktų, jei kiltų atviras sukilimas? V. Putino gali laukti sunkus sprendimas – sumažinti invaziją arba rizikuoti prarasti Šiaurės Kaukazą“, – pažymėjo autorius.
Išpuolis „Crocus City Hall“ koncertų rūmuose netoli Maskvos
Kovo 22 d. vakare koncertų rūmuose „Crocus City Hall“, esančiuose Maskvos srities Krasnogorsko mieste, įvyko masinis šaudymas. Jau žinoma, kad žuvo daugiau kaip 130 žmonių.
Kalbant apie įtariamuosius, pasak „The Times“, šiuo metu suimta 11 žmonių: keturi įtariami užpuolikai ir dar septyni, kaip manoma, jų bendrininkai. Pranešama, kad keturi iš suimtųjų nėra Rusijos piliečiai. Kai kurie iš vienuolikos yra tadžikai. Manoma, jog bendrininkai galėjo dirbti „Crocus City Hall“ koncertų rūmų valytojais ar aptarnaujančiu personalu, todėl jie galėjo iš anksto paslėpti ginklus.
Parengta pagal „Unian“ inf.
