„Logiška mintis tokia: jei tikite, kaip teigia E.B.Eide ir dauguma NATO šalių, kad (Vladimiro) Putino Rusija kelia egzistencinę grėsmę Europai, tuomet darysite viską, ką galite, kad atremtumėte šią grėsmę, padėdami Ukrainai laimėti. Dabar pasakykime taip: jei, kaip teigia E.B.Eide, nedarysite visko, ką galite, kad padėtumėte Ukrainai, vadinasi, nelaikote V.Putino Rusijos egzistencine grėsme Europai“, – rašo jis.
Profesorius pažymi, kad delsimas, nepakankama parama ir nenoras taikyti griežtas sankcijas Rusijai rodo, kad NATO šalys narės iš tikrųjų nedaro to, ką sako. Šiuo klausimu Vengrijos ir Slovakijos premjerų, taip pat Donaldo Trumpo pozicija yra sąžiningesnė.
Jis pažymi, kad net Lenkija, kuri yra Ukrainos sąjungininkė, „atrodo, nesupranta, kad sienos blokavimas Ukrainos sunkvežimiams ir Ukrainos ekonomikos žlugdymas nėra būdas pademonstruoti savo supratimą apie Rusijos grėsmę“.
Baltijos šalys supranta grėsmę, teigia A.Motylis, taip pat neseniai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „išvydo šviesą“ ir perėjo į ryžtingiausių V.Putino kritikų pusę, nors ir retoriškai.
„Jungtinės Valstijos yra didžiausios veidmainės. Išskyrus nedidelę grupę karštų D.Trumpo šalininkų Kongrese, Amerikos politinė klasė tvirtina, kad didžioji dauguma palaiko Ukrainą ir supranta Rusijos grėsmės mastą. Ir vis dėlto Vašingtonas pasirodė nesugebantis pajungti rinkimų politikos ir asmeninių ambicijų akivaizdžiai galimybei, kad Ukrainos pralaimėjimas reikš Rusijos ekspansijos tęsimą ir Trečiąjį pasaulinį karą – ir tūkstančių amerikiečių žūtį“, – pabrėžia profesorius.
A.Motylis mano, kad Vakarų nesugebėjimą patikėti, jog V.Putinas yra naujasis Hitleris, galima paaiškinti viltimis, kad tai tik „blogas sapnas“. „Deja, jei V.Putinas eis savo keliu, jų miegas gali pasirodyti esąs nuolatinis“, – pabrėžia jis.
Ekspertas įsitikinęs, kad Vakarams trūksta naujojo Winstono Churchillio ar Franklino Roosevelto, kurie sugebėtų mobilizuoti žmones ir drąsiai atremti Rusijos keliamą grėsmę.
„Ironiška tai, kad V.Putinas yra serijinis pralaimėtojas, strateginis imbicilas, kurį lengvai gali pergudrauti Vakarų lyderis, išdrįsęs pabandyti. (Ukrainos) prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepaisydamas visų savo trūkumų, pakilo į viršų ir, nepaisant politinės patirties stokos, sugebėjo suvienyti tautą ir pasakyti V.Putinui „ne“. Todėl stiprių lyderių atsiradimas įmanomas ir šiandien“, – rašo jis.
Profesorius atmeta galimybę, kad tokiu lyderiu galėtų tapti Joe Bidenas arba Donaldas Trumpas. „Deja, prezidentui J.Bidenui nepavyko vesti pasaulio prieš V.Putiną. D.Trumpas taip pat akivaizdžiai pademonstravo, kad negali būti lyderiu. Dėl to Ukrainos ir Vakarų likimas gali likti E.Macrono rankose. Ar jis sugebės susidoroti su šia užduotimi ir taps Charles'iu de Gaulle'iu?“ – klausia A.Motylis.
Prancūzijos prezidentas E.Macronas neseniai pareiškė, jog Vakarų lyderiai aptarė Vakarų karių siuntimo į Ukrainą klausimą. Jis sakė, kad to negalima atmesti.
Po to, kai dauguma šalių pareiškė, kad to nedarys, jis laikėsi savo pozicijos. Ilgame interviu „TF1 Info“ E.Macronas sakė, kad karo išplitimas Europoje būtų Rusijos pasirinkimas ir atsakomybė.
Rusija iš karto pareiškė, kad Prancūzija esą jau rengiasi siųsti į Ukrainą apie 2 tūkst. savo karių. Paryžius tai paneigė.
Parengta pagal UNIAN ir „The Hill“ inf.
