Antradienį jis turėtų atvykti į Pekiną, kur vyks politinės derybos. Jų metu turėtų būti aptartas Rusijos karas su Ukraina, įtampa su Taivanu ir prekyba.
Vakarų šalys bando izoliuoti Maskvą, tačiau Pekinas yra svarbiausias Kremliaus sąjungininkas, nors iš pažiūros išlieka neutralus. Kinijos vadovybė nepasmerkė Rusijos karo, o dėl konflikto kaltina Vakarus.
O. Scholzas jau kalbėjosi su Xi Jinpingu apie Rusijos veiksmus Ukrainoje lankydamasis Pekine prieš pusantrų metų, o vėliau Xi Jinpingas pasipriešino Rusijos grasinimams panaudoti branduolinį ginklą. Šį kartą gali kilti klausimas, ar Kinija prisijungs prie Ukrainos taikos konferencijos Šveicarijoje birželio viduryje. Derybų sėkmė gali priklausyti nuo Pekino dalyvavimo.
Kinija taip pat stengiasi inicijuoti konflikto užbaigimo procesą, tačiau įtariama, kad ji tiekia Rusijai prekes, kurios tuo pat metu gali būti naudojamos kariniams tikslams – O. Scholzas taip pat gali apie tai užsiminti.
„Svarbu, kad Kinija nepalaikytų Rusijos žiauraus karo prieš savo kaimynę Ukrainą“, – prieš išvykdamas dienraščiui „Tageszeitung“ pabrėžė O. Scholzas.
Kinija yra svarbiausia Vokietijos prekybos partnerė ir maždaug tuzinas pirmaujančių Vokietijos firmų vadovų prisijungs prie O. Scholzo, įskaitant automobilių gamintojų Mercedes-Benz ir BMW bei chemijos įmonės BASF vadovus. Tiesa, šį kartą delegacijoje nėra nė vieno didžiausio Europos automobilių gamintojo „Volkswagen“ atstovo.
