Rinkimų kovai besirengiantis H. Chavezas kol kas gerokai lenkia savo varžovus.
Bet padėtis dar gali keistis, nes ne vienam venesueliečiui neramu dėl šalies vadovo kovos su vėžiu.
Nepaisant to, trečiosios kadencijos siekiantį H.Chavezą remiančios kairiųjų grupės ketina daryti viską, kad jų lyderis laimėtų. Tiesa, kartais rėmėjai prezidentui padaro daugiau žalos nei naudos.
Nerimas prieš balsavimą
Venesuelą ir aplinkines valstybes praėjusią žiemą ne juokais supykdė skurdžiame Karakaso priemiestyje padaryta skandalinga nuotrauka.
Joje matyti priešais Jėzaus ir Švč.Mergelės Marijos freską sėdintys trys raudonus marškinius vilkintys vaikai, rankose laikantys ginklus ir Venesuelos konstitucijos kopijas.
Nuotrauka aplinkiniams leido iš arčiau pažvelgti į Venesuelos grupes (isp. „colectivos”) – radikalias organizacijas, vadinančias save H.Chavezo socializmo projekto sergėtojomis bei vietos bendruomenių gynėjomis.
Pastaruosius ketverius metus visuomenėje gerai matomų grupių atstovai vardija tik gerus savo ir H.Chavezo darbus.
Tačiau kritikai atrėžia, kad jie yra tiesiog žudikai ir prezidento revoliucijos smogikų būriai.
Kai kurios grupės kaltinamos dėl atakų prieš žmones, kuriuos jos laiko H. Chavezo priešais.
Tad artėjant spalio 7-osios rinkimams opozicija baiminasi, kad grupuotės ims smurtauti, jeigu laimės H.Chavezo priešininkas Henrique Caprilesas. Nerimaujama ir dėl to, kad pats H. Chavezas nesėkmės atveju nesutiks palikti posto.
Tokius politinių priešininkų teiginius H. Chavezas griežtai atmeta. Kritiką nepagrįsta vadina ir radikalios kairiųjų grupės.
Tačiau aistrų dėl to Venesueloje nemažėja.
Ginkluoti gerais norais?
Nors radikalios kairiųjų grupės išsibarsčiusios visoje Venesueloje, jų šerdis yra greta sostinės Karakaso centro esančiame lūšnyne, pavadintame Sausio 23-iosios vardu. Jie purtosi oponentų įtarinėjimų.
„Mums mažiausiai reikia smurto ir nestabilios padėties, nes mūsų triumfas (H. Chavezo perrinkimas. – Red.) užtikrintas”, – tikino grupės „Coordinadora Simon Bolivar”, pavadintos XIX a. Pietų Amerikos herojaus vardu, įkūrėjas Juanas Contrerasas.
Vyras kalbėjo iš grupės būstinės, įsikūrusios buvusioje policijos bazėje, kuri dabar nukabinėta revoliucionierių piešiniais.
„Mes ir daugybė kitų grupių esame ginkluoti, bet ginkluoti sąmoningumu, švietimu”, – kritikams atrėžė J. Contrerasas.
Rajonas – lyg laboratorija
Dauguma Sausio 23-iosios lūšnyno gyventojų didžiuojasi rajono laimėjimais, kraštutinėmis kairiosiomis pažiūromis ir istorija. Ši teritorija pavadinta 1958 metų sausio 23-iosios įvykiams atminti. Tuomet siautėjant riaušininkams ir į sukilėlių pusę perbėgusiems kariams surengus perversmą iš Venesuelos pabėgo diktatorius Marcosas Perezas Jimenezas.
Rajonas pateisino savo pavadinimą 1989 metais Karakase prasidėjus riaušėms dėl kylančių kainų. Bendruomenė buvo neramumų, per kuriuos kariai šaudė į demonstrantus, epicentre.
Šiandien Sausio 23-iosios rajoną galima pavadinti H. Chavezo socialistinio projekto laboratorija: parduotuvėse iš nacionalizuotų šalies gamintojų su didelėmis nuolaidomis parduodamas pienas ir mėsa, vietos gyventojai savanoriškai valo rajono gatves.
Dalis jaunuolių priklauso pionierių grupėms, kurios yra sudarytos tokiu pat principu kaip ir pionierių grupės Venesuelos sąjungininkėje komunistinėje Kuboje.
Gyvenimas čia tapo toks uždaras, kad Karakaso policija Sausio 23-iosios rajone net nepatruliuoja. Kartais teritoriją pervažiuoja tik nacionalinės gvardijos pajėgos, tačiau ir tai retai.
Vietovę beveik visiškai saugo racijomis apsirūpinę kairiųjų grupių atstovai – jie sutemus stato keliuose užtvarus, stabdo mašinas, apklausia žmones.
Oponentas bijo kelti koją
Tikriausiai nedaug ką stebina faktas, kad H. Chavezo varžovas į prezidento postą 39 metų H. Caprilesas savo rinkimų kampanijos renginius organizuoja visoje šalyje, tačiau į Sausio 23-iosios rajoną kojos nekelia. Politikas esą baiminasi dėl savo saugumo.
Juo labiau kad vienas opozicijos atstovas buvo pašautas, kai pernai čia apsilankė.
„Tai smurtaujančios grupės, remiamos vyriausybės. Dėl to jos nusiteikusios akiplėšiškai ir nebaudžiamos pažeidžia įstatymus”, – kilus skandalui dėl „La Piedrita” nuotraukos sakė H. Caprilesas.
Tokie politiko pareiškimai neabejotinai tik padidino Sausio 23-iosios rajono gyventojų neigiamą nusiteikimą jo atžvilgiu.
Tiesa, minėtos grupės „Coordinadora Simon Bolivar” įkūrėjas J. Contrerasas tikina, kad jokio smurto kairieji prieš H.Caprilesą nesiimtų, nors ir nepritaria jo idėjoms.
„Jis simbolizuoja praeitį, represijas, korupciją bei kančias, kurias patyrė mūsų šalis, o H. Chavezas – švietimą, sveikatos apsaugą, garbingus namus bei darbus ir jėgų atgavimą”, – du varžovus apibūdino J. Contrerasas.
Jis ir jo bendraminčiai įsitikinę, kad H. Chavezo valdymas – puikus atkirtis keturis dešimtmečius trukusiam kapitalistinių vyriausybių valdymui, per kurį geriau ėmė gyventi tik nedidelė grupelė žmonių. Dabar kairiųjų grupės neva stengiasi sugrąžinti teisybę – socialistinę, valdžią kariniu perversmu mėginusio paimti žmogaus teisybę.
Radikalai užsitikrina saugumą
Nors grupė „Coordinadora Simon Bolivar” yra ideologinė, pažvelgęs į jos įsteigtus knygynus, veterinarijos kliniką, radijo stotį ar interneto kavinę nepasakysi, kad organizacija kelia rimtą grėsmę šalies saugumui.
„Coordinadora Simon Bolivar” atstovai organizuoja kultūros ir sporto renginius, įvairios veiklos pensininkams, renka debatų grupes.
„Trisdešimt metų šis pastatas buvo didžiausias Vakarų Karakaso represijų centras. Čia buvo kankinami žmonės, šaudoma į namus”, – apie pastatą, kuriame skambant salsos ritmams savanoris iš Ispanijos kabino plakatus, kviečiančius lūšnyno vaikus dalyvauti gerokai atpigintose vasaros programose”, – pasakojo 50 metų J. Contrerasas.
Jis pats radikaliomis idėjomis ėmė tikėti, kai su draugais praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje patyrė policijos smurtą. Tuomet J. Contrerasas buvo paauglys.
„Jeigu tada manęs būtumėte paklausę, būčiau atsakęs, kad noriu būti geriausiu futbolininku pasaulyje. Tačiau aplinkybės mane atvedė čia. Nepradėjome kartu su H. Chavezu. Mes tai darome visą savo gyvenimą”, – apie Sausio 23-iosios rajoną pasakojo vyras.
Kitos kairiųjų grupės „Radio23” narys Glenas Martinezas apie rajoną kalba panašiai kaip ir J. Contrerasas.
G. Martinezo tikinimu, teritorija yra daug saugesnė nei kiti Karakaso neturtingųjų rajonai, kuriuose kiekvieną savaitgalį įvykdoma žmogžudysčių.
„Žinoma, yra problemų kaip ir visur, bet mes čia galime spręsti problemas kalbėdamiesi. Jie sako, kad mes esame ginkluoti, „Chavezo apsaugininkai”, itin žiaurūs, žudikai, – šypsodamasis vardino 41 metų G. Martinezas. – Ne. Mes esame žmonės, atmesti buvusių vyriausybių, o dabar priimti vėl. Pagerbti ir organizuoti”.
G. Martinezo grupė per spalio rinkimus planuoja nusiųsti savo narius į visos šalies balsavimo apylinkes, kuriose neva bandys atremti opozicinės žiniasklaidos skelbiamą melą.
Dar vienai kairiųjų grupei priklausantis 47 metų Luisas Estrella taip pat tikina, kad jų siekis – tik geresnis gyvenimas, o ne smurtas.
„Opozicija visada neigiamai žiūri į tai, ką mes darome Sausio 23-iosios teritorijoje. Nematote čia jokių ginklų, jokių pabūklų, nes mes jų neturime.
Dirbame su bendruomene, kad išspręstume problemas. Užsiimame veikla, kuri rodo, kad prezidento misija duoda rezultatų”, – aiškino L. Estrella, pats dirbantis su nedideliu atliekų perdirbimo projektu.
Vertinimai skirtingi
L. Estrella ir kitų kairiųjų radikalų grupių atstovai teigia, kad jau seniai praėjo laikai, kai jų nariai pozuodavo vaizdo įrašams su ginklais.
Tačiau tuo tiki ne visi. Venesueliečiai neturi abejonių, kad Sausio 23-iosios rajone, kaip ir visoje sostinėje, ginklų yra daugybė.
Apskritai šalies gyventojų nuomonė dėl rajono yra ryškiai pasidalijusi į dvi dalis. Kai kurie aiškina, kad dėl kairiųjų grupių pagerėjo saugumas. Kiti mano visiškai priešingai.
„Jie visi vartoja narkotikus. Aiškinti, kad jie daro bendruomenei gera, pamišimas”, – vienoje diskusijoje rėžė internautas.
Jam pritartų ir kai kurie ekspertai, sakantys, kad vien tokių radikalių grupių egzistavimas susiskaldžiusioje visuomenėje sustiprina neramumų riziką.
Juo labiau kad Venesuela ir taip garsėja vienu didžiausių pasaulyje žmogžudysčių skaičiumi, klestinčia nelegalia ginklų prekyba.
Sulaukia ir prezidento kritikos
Į įspėjimus apie kairiųjų grupuotes, regis, atsižvelgia ir pats H. Chavezas, kuriam radikalių organizacijų, dažnai besilaikančių dar aršesnių kairuoliškų pažiūrų negu jų lyderis, parama ne visada naudinga.
H. Chavezas ne kartą formaliai atsiribojo nuo tokių grupių, tarp jų ir kairiosios „La Piedrita” (išvertus iš ispanų k. – „Mažas akmuo”), kurios teritorijoje ir buvo padaryta skandalingoji nuotrauka su ginkluotais vaikais.
Kilus milžiniškai pasipiktinimo bangai dėl nuotraukos H. Chavezas net pareiškė, kad už šios istorijos galėtų stovėti JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV). Tai įprasta H. Chavezo taktika: jeigu kas nors apie jį atsiliepia nepalankiai – būtinai JAV sąmokslas.
Sausio 23-iosios rajone Venesuelos saugumo pajėgos tąkart netgi surengė reidą ir pabandė areštuoti „La Piedrita” lyderį.
Tiesa, jam pavyko pasprukti.
„Ar jie – tikri revoliucionieriai? Abejoju tuo, – po nuotraukos paviešinimo iš „La Piedrita” šaipėsi H.Chavezas. – Jie nori būti didesni katalikai nei pats popiežius. Jie kenkia revoliucijai. Sakau jums – į šią grupę infiltruota CŽV.”
Milžiniškos kritikos bangos dėl vaikų fotografijos sulaukusi „La Piedrita” teisinosi, kad nuotrauka buvo padaryta vaikams vaidinant Venesuelos praeities sukilėlių lyderius. Jų ginklai esą irgi buvę netikri. H. Chavezo tokie pasiteisinimai, bent jau viešai, neįtikino.
Tačiau nors skandalas jo įvaizdžiui padarė žalos, H. Chavezas nepasmerkė visos Sausio 23-iosios bendruomenės, kurioje jis per kiekvienus rinkimus atiduoda balsą. Priešingai, Venesuelos prezidentas kairiųjų pažiūrų rajono gyventojams demonstravo paramą.
„Buržuazija sako, jog visi Sausio 23-iosios rajone yra ginkluoti, kad ten yra daug smurtaujančių grupuočių. Tai melas. Nešdinkitės iš jo! Koks didvyriškas rajonas Sausio 23-ioji!” – prieš televizijos kameras šaukė Venesuelos vadovas.
Grupės lyderis keršija už sūnų?
* Skandalų sukrėstą „La Piedrita” 1985 m. įkūrė Valentinas Santana, buvęs Venesuelos centrinio universiteto apsaugos vadovas.
* Grupė iš pradžių daugiausia užsiėmė kultūrine veikla, bet 2006 m., po V. Santanos sūnaus nužudymo, palinko į kovinę pusę.
* Dėl sūnaus žūties V.Santana kaltino dešiniuosius. „Nuo tada, kai jie atėmė iš manęs sūnų, dalis manęs virto siaubūnu”, – 2009-aisiais ispanų laikraščiui „El Pais” kalbėjo vyras.
* Pareigūnai „La Piedrita” kaltina žmonių, kuriuos grupė laiko H. Chavezo priešininkais, puldinėjimu. Jų aukomis yra tapę ir opozicinių televizijų darbuotojai, spaudos žurnalistai.
* 2009 m. grupė prisipažino paleidusi ašarines dujas į Vatikano diplomatinę atstovybę Karakase. Taip pasielgta po to, kai H. Chavezas apkaltino Katalikų bažnyčią kišimusi į Venesuelos politiką. H. Chavezas dėl šių atakų išdavė arešto orderį V.Santanai, bet jis vis dar laisvėje.
* Šiemet kilus skandalui dėl vaikų nuotraukos bandyta nesėkmingai suimti V. Santaną. Vėliau grupė apkaltino „antirevoliucines” jėgas H. Chavezo vyriausybėje.
* Po vasario reido porą mėnesių Sausio 23-iosios rajone nebuvo ramu. Dabar padėtis yra sąlygiškai rami.
