Per įtemptą posėdį respublikonai įstatymų leidėjai kamantinėjo tris aukštus Valstybės departamento pareigūnus ir buvusius apsaugos vadovus, kokios priežastys nulėmė rugsėjo 11 dieną įvykdytą išpuolį prieš šią atstovybę, per kurį žuvo keturi amerikiečiai.
Du pareigūnai paliudijo, kad prašymai sustiprinti JAV atstovybių apsaugą Tripolyje ir Bengazyje buvo atmesti, o vienas regioninio saugumo pareigūnas sakė buvęs nusivylęs dėl „visiško (tolesnio saugumo užtikrinimo) planų nebuvimo“.
„Buvo visiškai aišku, kad negausime išteklių - kol įvyko šis incidentas“, - regioninio saugumo pareigūnas Ericas Nordstromas sakė per Atstovų Rūmų priežiūros ir valdymo reformų komiteto specialųjį posėdį.
Kai už regioną atsakingo saugumo direktoriaus buvo paprašyta skirti dar 12 agentų, „jo atsakymas į tai buvo: „Jūs prašot saulės, mėnulio ir žvaigždžių“, pažymėjo E. Nordstromas.
Pareigūnas savo atsakyme pareiškė, kad „šiame darbe labiausiai nuvilia ne sunkumai, ne šaudymas, ne grasinimai, o bendravimas ir kova su žmonėmis, programomis ir darbuotojais, kurie turėtų mane palaikyti“.
„Ir dar pridūriau (sic)... kad Talibanas yra pastato viduje, - aiškino jis.
„Mes kaunamės mūšyje, kurį pralaimime. Mums netgi nebuvo leista pasilikti to, ką turėjome anksčiau“, - pareigūnui antrino pulkininkas leitenantas Andrew Woodas, nuo vasario vidurio iki rugpjūčio vidurio vadovavęs JAV diplomatinių objektų Tripolyje apsaugos grupei, kurią sudarė 16 agentų.
Dešimčių gerai ginkluotų kovotojų nuožmi ataka, per kurią buvo padegta ir bombarduojama misija Bengazyje ir viena netoliese esanti papildoma rezidencija, iškėlė JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politiką tarp pagrindinių temų per įtemptą kampaniją prieš lapkričio 6 dieną vyksiančius šalies vadovo rinkimus.
Tarp žuvusiųjų buvo JAV ambasadorius Chrisas Stevensas - pirmasis nuo 1979 metų tarnyboje žuvęs Amerikos diplomatinis pasiuntinys - ir trys kiti atstovybės darbuotojai.
Įstatymų leidėjai taip pat piktinosi JAV ambasadore prie Jungtinių Tautų (JT) Susan Rice, kuri iš pradžių sakė, kad puolimą Bengazyje paskatino „spontaniški“ protestai dėl vieno Amerikoje sukurto antiislamiško filmo.
Tie A. Woodas, tiek E. Nordstromas kaltino valstybės sekretorės padėjėjos pavaduotoją Charlene Lamb, atsakingą už maždaug 275 JAV diplomatinių atstovybių visame pasaulyje saugumą, nes ji esą atmetinėjo jų prašymus užtikrinti stipresnę apsaugą.
Per ilgiau nei keturias valandas trukusį posėdį šią pareigūnę ne kartą kritikavo Kongreso nariai, o Ch. Lamb pripažino nepatenkinusi tų prašymų, ypač planų apmokyti vietinius Libijos pareigūnus, kuriems turėjo būti patikėtos kai kurios apsaugos funkcijos.
Tačiau ji pridūrė, jog galutinį sprendimą priėmė jos viršininkai.
Valstybės departamentas buvo įsitikinęs, kad „turime tinkamą pajėgų kiekį“, teigė Ch. Lamb, pridūrusi: „Priėmiau geriausius sprendimus, kokius galėjau priimti pagal mano turėtą informaciją.“
A. Woodas, buvęs specialiųjų pajėgų karys, sakė rekomendavęs uždaryti misiją Bengazyje dėl dažnėjančių išpuolių prieš Vakarų šalių interesus, juolab kad daugelis kitų Vakarų vyriausybių uždarė savo atstovybes tame mieste.
„Kai tai įvyko, man buvo akivaizdu, kad esame paskutinieji, iškėlę vėliavą Bengazyje - paskutinė eilutė jų (kovotojų) taikinių, kuriuos reikia pašalinti, sąraše“, - aiškino jis.
Nors A. Woodas jau buvo išvykęs iš Libijos, kai įvyko ataka Bengazyje, jis sakė, kad šis incidentas buvo „lengvai atpažįstamas“ kaip teroro ataka. Pareigūnas pridūrė, kad „al Qaeda“ Libijoje „stiprėja kasdien“.
Posėdžio dalyviai buvo informuoti, kad ilgesnį nei 13 mėnesių laikotarpį Libijoje įvyko 230 su saugumu susijusių incidentų, o birželį buvo socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paskelbta tiesioginių grasinimų Ch. Stevensui, kuriuose užsimenama apie jo pomėgį reguliariai bėgioti.
„Buvau nepaprastai patenkintas mūsų planais žengti į Libiją. Tačiau nuvylė tai, kad ... baigiantis pirmųjų komandų darbo laikui po 60 dienų, buvo visiškas ir absoliutus planavimo stygius, - pridūrė E. Nordstromas. - Taigi, kai paprašiau išteklių, užuot (sulaukęs) išteklių papildymo buvau kritikuojamas, ir kažkodėl tapau atsakingas už plano parengimą vietoje.“
Tuo tarpu valstybės sekretorės pavaduotojas Patrickas Kennedy teisino JAV pareigūnus, tarp jų S. Rice, kaltinamus, jog jie keitė įvykių Bengazyje interpretacijas, sakydamas, jog po šio išpuolio „informacija buvo išplėtota“.
„Informacija, kurią ji tuo metu buvo gavusi iš žvalgybos bendruomenės, buvo tokia pati, kokią tuo metu turėjau aš... Aišku, šiandien žinome daugiau negu žinojome sekmadienį po šios atakos“, - aiškino P. Kennedy.
Jis taip pat paprašė skirti daugiau lėšų, sakydamas, jog galėtų sustiprinti saugumą ir pastatyti naujų misijų.
Paklaustas, ar administracija suklaidino amerikiečius dėl atakos Bengazyje tikrosios priežasties, Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney atsakė: „Jokiu būdu. Jungtinių Valstijų prezidentas pavadino tai teroro aktu tuojau po to, kai jis buvo įvykdytas.“
