Izraelio radijas vakar skelbė, kad į šalies teritoriją buvo paleistos kelios raketos iš Gazos Ruožo. Bet įprastai po tokių atvejų Gazos bombarduoti kylantys Izraelio naikintuvai liko bazėse – Tel Avivas antskrydžiais neatsakė. Tai rimtas ženklas, kad paliaubos laikysis, rašo „Lietuvos rytas”, remdamasis BBC, „Daily Beast” ir „Reuters” informacija.
Juk kad jos nenutrūktų, visas įmanomas pastangas dėjo ir užsienio valstybės, ypač Egiptas ir JAV. Tačiau galiausiai dėl smulkmenų susitarti teks patiems izraeliečiams ir palestiniečiams. O juk būtent smulkmenose slypi velnias.
Derybos dėl blokados
Vakar vakare, praėjus 24 valandoms nuo ugnies nutraukimo, pradėtos diskusijos dėl kitų paliaubų sąlygų: prekių įvežimo ir žmonių judėjimo Gazos Ruože apribojimų sumažinimo.
Daugiausia dėmesio žadama skirti komerciniams tikslams skirtam punktui, įsikūrusiam tarp Gazos Ruožo miesto Rafacho ir Egipto pasienio, bei šalių pasienyje nusidriekusiems kontrabandos tuneliams.
Izraelis siekia, kad tuneliai būtų skubiai uždaryti. Taip Tel Avivas nori užsitikrinti, kad Iranas nepapildys palestiniečių ginklų atsargų – būtent tai Teheranas darė po pastarojo konflikto 2009aisiais.
Gyventojams naudos nedaug?
Nuo lapkričio 14-osios antskrydžius Gazos Ruože suintensyvinęs Tel Avivas sulaukė Izraelio gyventojų palaikymo. Tai itin palanku valdžiai prieš sausio 22-osios visuotinius rinkimus.
Sausumos operacija Gazos Ruože Tel Avivas galėjo dar labiau susilpninti „Hamas”, bet ir rizika šiuo atveju būtų buvusi didesnė, nes galėjo žūti žydų karių, o Izraelis rizikuotų prarasti sąjungininkų paramą.
Tad paliaubos naudingos Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu. Naudingos jos ir Gazos Ruožą kontroliuojančiam judėjimui „Hamas”, kuris per derybas gavo nemažai dėmesio, o jų varžovai „Fatah” liko nuošalyje.
Tačiau paprasti Gazos Ruožo gyventojai kol kas nesijaučia laimėtojais. Gyvenimas regione, kuriame vyksta karas po karo, juos išvargino tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Iš daugelio jų viltį dėl geresnės ateities atėmė ir 5 metus Izraelio vykdoma Gazos Ruožo blokada.
Jaunimas negali svajoti
24 metų Gazos Ruožo gyventojas Hishamas El-Farra šįmet universitete baigs socialinio švietimo studijas. Bet po mokslų palestinietis norėtų užsiimti verslu: importuoti ir eksportuoti prekes.
Niekada iš Gazos Ruožo neišvykusio jaunuolio norų sąraše – ir kelionės. Tačiau dėl blokados tai gali likti tik norais.
H. El-Farra nežino, ar atitiks daugybę reikalavimų, keliamų keliauti į užsienį norintiems palestiniečiams. Neaišku ir tai, ar jis susiras darbą. Nenuostabu, mat nedarbas 1,7 milijono gyventojų turinčiame Gazos Ruože siekia 30 proc.
„Situacija sudėtinga. Negaliu daugiau svajoti”, – prisipažino pas draugą Jamalą El-Manshawi namuose svečiavęsis jaunuolis.
J. El-Manshawi padėtis panaši. Gazos bendruomenės koledže jis studijavo oro uostų vadybą, bet Gazos Ruožas neturi veikiančio oro uosto. 27 metų palestinietis neturi darbo ir vilčių jį susirasti.
Tad juodu su H.El-Farra per dienas užsiima panašia veikla kaip ir daugelis kitų jaunų vienišų vyrų: žiūri televizorių, vaikštinėja su draugais, juokauja. Ši karta užaugo be ryšių su išoriniu pasauliu, nors Gazos Ruožo gyventojų raštingumas – 92 proc.
Gyvenimą regione jaunuoliai tam tikra prasme lygina su kalėjimu. Nors pernai Egiptui atidarius Rafacho pasienio punktą judėti tapo lengviau, o Izraelis šiek tiek sumažino prekių apribojimus, tikrų pokyčių palestiniečiai beveik nesitiki.
„Jei esi ne Gazos Ruože, gali daryti bet ką. Jei nori, gali bet kada keliauti. Keliauti bet kur – į Ameriką, Maroką, Gazą. Palestiniečiams kitaip nei kitų tautybių žmonėms”, – sakė Jamalas.
Panašiai kalbėjo ir 20-metė Jeneen Yazouri, kuriai pasisekė ne kartą lankytis Egipte. Palestinietė tikina, kad Gazos Ruože galima gyventi, tačiau užsienyje jos patirtis buvo visai kitokia. Egipte jaunuoliai jai pasirodė ne tokie pikti ir nervingi.
Merginos įsitikinimu, okupacija, blokada, konfliktai smarkiai pažeidė Gazos Ruožo gyventojų psichiką. Įdomu tai, kad dėl to palestinietė kaltina tiek Izraelį, tiek „Hamas”.
Blokada Izraelį saugo nuo palestiniečių raketų
Gazos Ruožo blokada – tai Izraelio ir Egipto taikomas prekių ir žmonių judėjimo ribojimas žemėje, oro erdvėje ir jūroje.
Griežta blokada buvo įvesta 2007 m., kai judėjimas „Hamas” uzurpavo valdžią Gazos Ruože, po kruvino konflikto iš šios teritorijos išvaręs savo politinį konkurentą judėjimą „Fatah”.
Tel Avivas ir Vašingtonas „Hamas” vadina teroristine organizacija ir mano, kad blokada būtina, norint sustabdyti ginklų srautą į Gazos Ruožą ir apriboti palestiniečių galimybes į žydų teritoriją leisti raketas.
Vis dėlto 2010-aisiais Izraelis buvo priverstas švelninti blokadą dėl tarptautinio spaudimo, kilusio po vadinamojo Gazos flotilės šturmo.
Tel Avivas paskelbė, kad leis į Gazos Ruožą įvežti civilinėms reikmėms skirtas prekes, bet ir toliau draus ginklų ir dvigubos paskirties produktų gabenimą, taip pat neleis žmonėms kirsti sienos.
Blokadą sušvelnino ir Egiptas. Nuo 2011-ųjų gegužės Kairas leido bet kokio amžiaus moterims bei jaunesniems kaip 18 ir vyresniems kaip 40 metų vyrams vykti į Egiptą be vizos. Tačiau išliko griežti prekių ir islamistų kadrų judėjimo apribojimai.
Vis dėlto žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad blokados sąlygomis gyvenantys palestiniečiai dėl Izraelio taikomų griežtų ir ne visada racionalių apribojimų negauna pakankamai maisto ir humanitarinių prekių.
Tiesa, realiai blokada nėra aklina. Ginklai ir kita kontrabanda Gazos Ruožą pasiekia per tunelius, iškastus po siena į Egiptą.
