Dėl Pchenjano veiksmų Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sušaukė skubų susirinkimą. Diplomatų teigimu, JAV, Pietų Korėjos ir Europos šalių atstovai ketina priimti rezoliuciją, kuria bus pareikalauta naujų sankcijų šiai Azijos valstybei.
Vėliau pati Šiaurės Korėja patvirtino sėkmingai įvykdžiusi požeminį branduolinį bandymą, per kurį buvo susprogdintas naujas „miniatiūrizuotas“ užtaisas, taip pat nurodė, kad šis žingsnis „buvo tikslingas atsakas į JAV priešiškumą“.
„Trečiasis branduolinis bandymas buvo atliktas sėkmingai, - paskelbė valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). - Šio aukštesnio lygio branduolinio bandymo, kitaip nei anksčiau, sprogstamoji galia buvo didesnė, taip pat buvo panaudota miniatiūrizuota ir lengvesnė atominė bomba. Bandymas buvo atliktas saugiai ir tobulai.“
Šiame pranešime minimas faktas, kad užtaisas buvo „miniatiūrizuotas“, neabejotinai taps pavojaus signalu visame pasaulyje, rodančiu, kad Pchenjanui pavyko įvaldyti techniškai sudėtingą procesą ir pagaminti kovinę galvutę, kuri būtų pakankamai maža, kad galėtų būti skraidinama ilgojo nuotolio raketos.
Jeigu būtų patvirtintas pareiškimas apie gebėjimą gaminti mažesnius branduolinius užtaisus, tai suteiktų papildomos svarbos gruodį surengtam sėkmingam Šiaurės Korėjos paleidimui, žymėjusiam svarbią pažangą Pchenjano balistinių raketų programoje.
Sprogo vidurdienį
Regiono seisminio stebėjimo agentūros užfiksavo 4,9-5,1 balo požeminį smūgį 11 val. 57 min. vietos (3 val. 57 min. Lietuvos) laiku, kurio epicentras buvo toje pačioje vietoje, kaip ir Šiaurės Korėjos Pungjė-ri branduolinių bandymų poligonas.
Kinijos žemės drebėjimų administracija nurodė, kad šio smūgio priežastis galėjo būti „įtariamas sprogimas“, o Pietų Korėjos ir Japonijos agentūros padarė išvadą, kad jis buvo tikėtino branduolinio bandymo padarinys.
Neįprastą seisminį aktyvumą regione užfiksavo branduolinių bandymų stebėjimo agentūra. Specialistai nustatė, kad duomenys rodo, jog Šiaurės Korėja greičiausiai po žeme susprogdino dar vieną atominę bombą. Drebėjimo epicentras buvo toje pačioje vietoje, kur vyko ir ankstesni bandymai.
Teigiama, kad seisminis aktyvumas Šiaurės Korėjoje atitinka 2006 ir 2009 per branduolinio ginklo bandymus užfiksuotus įvykius. Tarptautinių organizacijų atstovai iškart ėmė kalbėti apie tokių bandymų keliamą grėsmę ir tai, kad Pchenjanas gali nubraukti visą darbą, kurį diplomatai atlieka siekdami, kad pasaulis atsisakytų atominių bombų.
Vienoje įsikūrusi stebėsenos agentūra CTBTO pasmerkė šį žingsnį kaip potencialią grėsmę tarptautiniam saugumui ir nurodė, kad sprogdinimas buvo panašus į ankstesnius šios šalies branduolinius bandymus.
„Šis įvykis pasižymi į sprogimo panašiomis charakteristikomis, o jo vieta apytikriai atitinka 2006 ir 2009 metais KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) branduolinius bandymus“, - sakoma tos agentūros vadovo Tiboro Totho pranešime.
Pchenjanas „aukštesnio lygio“ branduoliniu bandymu grasino kelias savaites, nepaisydamas perspėjimų dėl rimtų pasekmių iš Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos.
Rengėsi ilgiau negu metus
Pietų Korėjos gynybos ministerija praneša, kad pusiasalyje JAV geologinių tyrimų tarnyba užfiksavo 4,9 magnitudės žemės drebėjimą.
Anot specialistų, seisminio aktyvumo epicentras buvo vos vieno kilometro gylyje. Todėl manoma, kad vienoje iš savo požeminių šachtų Pchenjanas susprogdino atominę bombą. Pietų Korėja teigia, kad kaimynai galėjo susprogdinti maždaug 6-7 kilotonų ar galingesnę atominę bombą.
Ant Hirošimos miesto Japonijoje 1945 metais numesta JAV atominė bomba „Little Boy“ buvo maždaug 16 kilotonų.
Seule prezidentas Lee Myung-bakas sušaukė nacionalinio saugumo tarybos susirinkimą.
Nepaisydama Jungtinių Tautų draudimų gruodį Šiaurės Korėja išbandė ilgo nuotolio raketą, galinčią nešti branduolinę galvutę.
Reaguodamas į sankcijas, įvestas po šio raketos bandymo, sausį Pchenjanas pranešė, kad rengiasi trečią kartą išbandyti atominę bombą. Tuo tarpu „Reuters“ rašo, kad palydovinės nuotraukos rodo, kad šiam bandymui savo poligone Šiaurės Korėja rengėsi ilgiau negu metus.
Spėlionės dėl urano užtaiso
Apžvalgininkai teigia, kad Pchenjanas metė akivaizdų saugumo ir diplomatinį iššūkį JAV prezidentui Barackui Obamai, prasidedant jo antrai kadencijai, ir kaimynėms regione - Kinijai, Japonijai ir Pietų Korėjai, kuriose visose valdo ar netrukus pradės valdyti nauji lyderiai.
Pirmasis tarptautinės bendrijos prioritetas bus nustatyti tikslų bandymo pobūdį ir efektyvumą, taip pat tai, ką jis atskleidžia apie Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos techninį lygį.
Pchenjano pažadas dėl „aukštesnio lygio“ bandymo pakurstė spėliones, kad tai bus urano užtaisas, ne taip kaip 2006-asiais ir 2009-aisiais, kai buvo susprogdinti plutonio užtaisai.
Urano užtaiso bandymas patvirtintų įtarimus, kad Šiaurės Korėja daug metų slapta sodrino ginklams tinkamą uraną, ir sudarytų sąlygas Pchenjanui reikšmingai išplėsti savo mažą branduolinį arsenalą.
Kai kurie ekspertai spėjo, kad galėjo būti įvykdytas ir plutonio, ir urano užtaisų bandymas.
Net ir su moderniu seisminiu monitoringu bei lėktuvais, kurie gali aptikti radioaktyviąsias dulkes, analizė iš išorės pateiks tik ribotą informaciją apie bandymą.
Ypač būtų susirūpinta dėl bet kokio ženklo, jog Šiaurės Korėja padarė pažangą vykdydama techniškai sudėtingą procesą dėl bombos „miniatiūrizavimo“, kad ji tilptų tolimojo nuotolio raketos galvutėje.
Įrodyti tokie pajėgumai suteiktų papildomos reikšmės po gruodį įvykdyto raketos bandymo, kuris buvo didelis žingsnis į priekį dėl balistinių technologijų.
Pchenjanas savo branduolinio bandymo planus buvo paskelbęs kaip įžūlų atsaką JT Saugumo Tarybos rezoliucijai, kuria gruodžio bandymas buvo pasmerktas kaip užmaskuotas eksperimentas su balistine raketa ir kuria buvo sugriežtintos sankcijos Šiaurės Korėjai.
Dauguma ekspertų mano, kad Šiaurės Korėjai dar reikia kažkiek padirbėti, kol ji iki reikiamo dydžio sumažins kovinę galvutę ir pasigamins tikrą tarpžemyninę balistinę raketą, kuri galėtų kelti grėsmę žemyninei JAV daliai.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai labai stengsis, kad būtų imtasi „reikšmingų veiksmų“, kurie bandymo atveju yra pažadėti JT rezoliucijoje. Bet dauguma stebės Kiniją ir būsimą jos prezidentą Xi Jinpingą, kuris su Šiaurės Korėja turės bendrauti ateinančius 10 metų.
Kaip vienintelė Šiaurės Korėjos sąjungininkė ir ekonominis gelbėjimo lynas, Kinija ilgą laiką saugojo Pchenjaną nuo griežtų pasaulio sankcijų, o už minimą JT rezoliuciją balsavo tik po to, kai iš jos buvo išbrauktos sunkesnės baudžiamosios priemonės.
Tačiau buvo ženklų, kad Pekino kantrybė senka. Valstybinių laikraščių redaktorių skiltyse buvo perspėjama apie „didelę kainą“, kurią Pchenjanas sumokės už branduolinį bandymą, ir grasinama sumažinti Kinijos teikiamą pagalbą.
Kinijos įtaka yra ribota, sako analitikai, nes ji baiminasi Šiaurės Korėjos žlugimo ir perspektyvos dėl susivienijusios, JAV sąjungininkės Korėjos prie savo sienų atsiradimo.
