Galbūt JAV prezidento žingsnis nenustebino tų, kurie B.Obamą nuolat kaltina dėl dvejonių, tačiau Kongreso nariai šį kartą neturės preteksto skųstis, kad šalies lyderis veikia vienas ir pamiršta apie demokratijos principus.
Markas Mardellas, BBC Šiaurės Amerikos redaktorius, teigia, kad B.Obama greičiausiai gaus pritarimą kariniams veiksmams Sirijoje. „Bent jau prezidentas tuo tvirtai tiki. Tačiau tikėjo ir jo bendražygis Davidas Cameronas“, - britų premjero nesėkmę parlamente primena BBC redaktorius. Anot jo, britų premjero nesėkmė turėjo tiesioginės įtakos B.Obamos sprendimui. Apstulbinti Londono sprendimo kai kurie JAV prezidento patarėjai tikino lyderį nesikreipti į Kongresą.
Demokratas pasielgė priešingai.
„Anksčiau Didžioji Britanija ne kartą buvo vadinama Amerikos pudeliu. Šį kartą parlamento nariai dantimis kaip kelnes suplėšė pono Obamos argumentus dėl smūgio Sirijai veiksmingumo“, - rašo M.Mardellas.
Kai britai nusprendė neįsitraukti į karinius veiksmus prieš Siriją, B.Obamai iškilo būtinybė ieškoti paramos JAV viduje.
Apžvalgininkai primena, kad B.Obamai JAV prezidento rinkimus padėjo laimėti rinkėjų lūkesčiai, kad demokratas pabaigs Amerikos karus - jis ypač gerai pasinaudojo šalies nusivylimu dėl invazijos Irake.
Kita vertus B.Obamą varžo jo paties „raudonosios linijos“ – ribos, kurių jis privalo neleisti peržengti Iranui ar Šiaurės Korėjai. Būtent smūgis Sirijai gali tapti geru įspėjimo signalu ajatoloms ar branduolinius bandymus atliekančiai Pietų Korėjos kaimynei.
Nesena apklausa parodė, kad 80 procentų amerikiečių pasisako už Kongreso balsavimą dėl kokių nors karinių veiksmų.
Apžvalgininkai sutaria, kad kariniai veiksmai populiarumo Vakarų politikams neprideda. „Tačiau jau nuo Cezario nužudymo laikų visi žino, kad imantis nepopuliarių veiksmų geriausia atsakomybę pasidalyti su kitais politikais“, – įžvalgiai pastebi M.Mardellas.
Įtakingo vokiečių internetinio žurnalo „Spiegel“ žurnalistas Markus Beckeris teigė, jog po B.Obamos kalbos, žadančios nepradėti atakos prieš Siriją nepasitarus su Kongresu, JAV gali atsidurti kvailio vietoje. Tai būtų tuo atveju, jei B. al Assadas vėl panaudotų cheminį ginklą. „JAV gali pasirodyti kaip pažadų netesianti valstybė, nes B.Obama anksčiau žadėjo neleisiantis pasikartoti rugpjūčio 21-sios tragedijai“ - rašo vokiečių žurnalistas. Kitas įtakingas vokiečių leidinys, „Frankfurter Allgemeine“, demonstratyvų B.Obamos taikingumą irgi sieja su pažadų tesėjimu, tik kita prasme. „B.Obama tapo prezidentu žadėdamas, kad užbaigs George'o W.Busho ir dar ankstesnių prezidentų karinę-intervencinę politiką. Taip reikia suprasti jo žodžius, kad daugiau nebebus Irako atvejo“, - teigė „Frankfurter Allgemeine“ korespondentas Niujorke Andreasas Rossas. Jis atkreipė dėmesį, kad B.Obama apie būtinybę tartis su Kongresu prabilo, kai pasigirdo priekaištų, kad jo užsienio politika nieko nesiskiria nuo pirmtako G.W.Busho, kuris lengva ranka siųsdavo Amerikos karius į „karštus taškus“.
Kaip pastebėjo vokiečių žiniasklaida, B.Obama visada reaguoja skaudžiai, kai būna prilyginamas respublikonui G.W.Bushui, tai laiko grėsme savo įvaizdžiui, kurį sukūrė būtent kaip priešingybę savo pirmtakui.
