Ta mįslė tapo nauju nerimą keliančiu akcentu Ukrainos krizėje, kai naujoji Kijevo vyriausybė ir Kremlius pateikia labai skirtingas versijas apie įvykius, galinčius tiek sukompromituoti naujuosius Kijevo lyderius, tiek sustiprinti jų legitimumą.
Naujoji Ukrainos valdžia tiria vasario 18-20 dienomis vykusį kraujo liejimą ir dabar kelia prielaidą, jog už jį atsakinga ne V.Janukovyčiaus vyriausybė, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ukrainos pareigūnų nuomone, Kremlius galėjo būti suinteresuotas, kad per opozicijos protestus žūtų žmonių, nes tai galėtų būti panaudota kaip dingstis kariniam įsibrovimui.
Tuo tarpu Rusija kelia prielaidą, kad snaiperiai buvo pasiųsti Ukrainos opozicijos lyderių, mėginant pakurstyti pasipiktinimą V.Janukovyčiaus vyriausybe šalyje ir užsienyje.
Šautinės žaizdos vienodos
Naujasis Ukrainos sveikatos apsaugos ministras – gydytojas, kuri padėjo teikti pagalbą per protestus sužeistiems žmonėms – sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad šautinės žaizdos tiek ant žuvusių protestuotojų, tiek milicininkų kūnų buvo labai panašios. Teisėsaugos pareigūnai neatmeta galimybės, kad šauliai siekė pakurstyti konfrontacija tarp abiejų stovyklų ir išprovokuoti netgi dar didesnį smurtą, kad V.Janukovyčius galiausiai būtų nuverstas.
„Manau, kad (provokacijas planavo) ne vien ankstesnis režimas – prie to taip pat prisidėjo Rusijos specialiosios pajėgos, kurios tarnavo režimo ideologijai ir ją palaikė“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Olehas Musijus.
Tačiau V.Putinas tikino, kad snaiperius į vadinamuosius Maidano protestus pasiuntė opozicijos lyderiai, o Kremliaus pareigūnai aiškino, kad jų versiją patvirtina Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto pokalbis telefonu su Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadove Catherine Ashton, kurio įrašas šią savaitę buvo paviešintas žiniasklaidos.
Faktai rodo, kad snaiperiai, ginkluoti galingais šautuvais, šaudė nuo pastatų stogų ir pro langus Kijevo centre, o nuo jų ugnies žuvo arba buvo sužeisti dešimtys žmonių. Tarp aukų buvo opozicijos protestuotojų, niekuo dėtų civilių, aiškiai nedalyvavusių susirėmimuose, medikų ir milicijos pareigūnų.
Snaiperių aukomis tapo dauguma iš daugiau nei 100 žmonių, žuvusių per Kijeve vykusius susirėmimus; dar šimtai buvo pašauti arba kitaip sužeisti per smurtą gatvėse.
Antradienį Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas užsiminė, kad tyrėjai tikriausiai nukreips dėmesį į išorinius, o ne Ukrainos veikėjus.
„Galiu pasakyti tik viena: esminis veiksnys šioje priešpriešoje, peraugusioje į kruviną mūšį Kijeve, kuris apvertė frontą aukštyn kojomis ir atvedė į šoko būklę, buvo trečioji jėga, – A.Avakovą citavo naujienų agentūra „Interfax“. – Ir ta jėga – ne ukrainietiška. Labai noriu, kad mes visi tai aiškiai suprastume.“
Šaudė iš kelių vietų
Kitą dieną generalinis prokuroras Olehas Machnickis pareiškė, kad pareigūnai rado snaiperių iššautų šovinių tūtelių Nacionalinio banko pastate ant kalvos, esančios už kelių šimtų metrų nuo Nepriklausomybės aikštės (Maidano), kuri tapo pastarųjų protestų prieš vyriausybę simboliu. Pasak jo, tyrėjai taip pat patvirtino, jog snaiperiai šaudė iš viešbučio „Ukraina“, esančio prie aikštės, taip pat vadinamojo Chimerų namo – oficialios rezidencijos šalia prezidento administracijos pastato.
Vidaus reikalų ministras Mykola Veličkovyčius sakė naujienų agentūrai AP, kad saugumo pajėgų snaiperių dalinių, pavaldžių milicijos specialiosioms pajėgoms „Berkut“ ir kitiems VRM departamentams, vadai per apklausas neigė, jiems buvo duoti įsakymai šaudyti į žmones.
O.Musijus, kuris ilgiau nei du mėnesius organizavo medicinos punktus Maidane, sakė, kad vasario 20-ąją apie 40 mirtinai pašautų civilių ir protestuotojų buvo atgabenti į improvizuotą ligoninę, įrengtą netoli Nepriklausomybės aikštės. Tačiau jis nurodė, kad medikai taip pat suteikė pagalbą trims milicijos pareigūnams, kurių žaizdos buvo tokios pačios.
Ministras pridūrė, kad surinkti įrodymai, ypač šautinių žaizdų panašumas, jį ir kitus verčia manyti, jog snaiperiai šaudė į abiejų stovyklų narius Maidane ir kad tokiais veiksmais buvo siekiama išprovokuoti didelę pasipriešinimo bangą, kuri turėjo nuversti V.Janukovyčių, tačiau tuo pačiu pateisinti Rusijos invaziją.
Rusija irgi stengiasi išnaudoti neaiškumą dėl kraujo praliejimo Kijeve, kad sukompromituotų dabartinę Ukrainos vyriausybę. Per antradienį surengtą spaudos konferenciją V.Putinas išdėstė savo poziciją šiuo klausimu, sakydamas, kad tie snaiperiai „galėjo būti provokatoriai, pasiųsti opozicijos partijų“.
Kartojo O.Bogomolec žodžius
Ši versija išplito kitą dieną, kai nutekėjo vasario 26 dieną vykęs privatus Estijos UR ministro U.Paeto pokalbis telefonu su ES diplomatijos vadove C.Ashton. Ir šį pokalbį paviešino Rusijos vyriausybės kontroliuojama televizija televizija „Russia Today“.
Per tą pokalbį U.Paetas sakė, kad lankydamasi Kijeve girdėjęs iš protesto dalyvių, kad su snaiperio išpuoliais buvo susiję V.Janukovyčiaus priešininkai.
U.Paetas nurodė, kad aukas gydžiusi gydytoja Olha Bogomolec sakiusi jam, jog ir milicininkus, ir protestuotojus nukovė tokios pat kulkos ir kad „darosi vis labiau suprantama, kad už snaiperių stovėjo ne Janukovyčius, o kažkas iš naujosios koalicijos“.
Trečiadienį Taline U.Paetas patvirtino minėto pokalbio autentiškumą ir dar pasakė žurnalistams, kad jis tik pakartojęs tai, ką sakė O.Bogomolec. Jis sakė neturįs galimybių patikrinti tokių teiginių, bet vadino O.Bogomolec „neabejotinai autoritetingu asmeniu“.
O.Bogomolec interviu anksčiau šią savaitę sakė britų laikraščio „The Telegraph“ korespondentui, kad ji nežino, ar tikrai milicininkai ir protestuotojai buvo nukauti vienodų kulkų, bei tvirtino, jog reikia kruopštaus tyrimo.
„Niekas vien tik pamatęs žaizdas, gydydamas aukas, negali nustatyti ginklo tipo, – sakė ji. – Tikiuosi, kad tarptautiniai ekspertai ir Ukrainos tyrėjai nustatys, kokio tipo buvo ginklai tuose žudymuose ir kaip tai buvo atlikta. Aš neturiu jokių duomenų kam nors įrodyti“.
Ketvirtadienį Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Vitalijus Čurkinas sakė aptaręs minėtą nutekintą pokalbį per uždarą JT Saugumo Tarybos posėdį.
Jeigu šis pokalbis yra, tikras, pažymėjo jis žurnalistams, „sunku įsivaizduoti, kaip toks parlamentas... gali būti laikomas teisėtu parlamentu, kuris gali priimti teisėtus sprendimus dėl Ukrainos ateities“.
Siekė eskaluoti konfliktą
Buvęs aukšto rango Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnas, Henadijus Moskalis, buvęs šios tarnybos vadovo pavaduotojas, ketvirtadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Dzerkalo Tizhnya“, pasakė, kad šaudė Vidaus reikalų ministerijos ir UST snaiperiai, ne užsieniečiai.
„Beje, snaiperiai gavo įsakymus šauti ne tik į protestuotojus, bet ir į milicininkus. Visa tai buvo daroma, siekiant eskaluoti konfliktą, siekiant pateisinti policijos operaciją Maidanui išvaikyti“, – taip anot laikraščio sakė H.Moskalis.
Viena iš snaiperių aukų tapo 57 metų Aleksandras Tonskychas. Jis pasakojo AP kad vasario 20-ąją apie 10 val. jis kartu su dešimtimis kitų opozicijos kovotojų pajudėjo į pietus nuo pagrindinės susirėmimų vietos Maidane.
Pasak vyro, „Berkut“ netikėtai atsitraukė, tačiau tuojau po to snaiperiai pradėjo šaudyti bent iš dviejų pusių – veikiausiai nuo vyriausybinių pastatų, buvusių už 200–300 metrų, stogų.
A.Tonskychas pasakojo, jog dešimtys žmonių buvo „pakirsti kaip žolė“, o jis kartu su kitais susigūžė už akmeninės sienelės, siekiančios iki krūtinės, laikydami medines lazdas ir iš milicijos pajėgų atimtus metalinius skydus.
Jis sakė, kad bent 10 žmonių žuvo iš karto, o daug kitų buvo sužeisti. Kūnai buvo suvirtę vienas ant kito tarsi nulūžusios medžių šakos.
Vėliau pradėta šaudyti iš trečios krypties, sakė A.Tonskychas. Kai jis tupėjo prisiglaudęs nugara prie vieno medžio, viena kulka jam pervėrė dešinę ranką ir dešinį šoną, prakiurdė plautį ir įstrigo žemiau širdies.
Tuomet jis prarado sąmonę.
