Nemaža dalis atsargos karininkų abejoja dabartine Vokietijos kariuomenės parengtimi, jei šaliai tektų įsitraukti į NATO vadovaujamą ginkluotą konfliktą.
„Mums reikia šauktinių kariuomenės. Nėra kito kelio nacionaliniam Vokietijos saugumui NATO aljanse užtikrinti. To tikrai negalima padaryti savanoriškumo pagrindu“, - teigė generolas Egonas Rammsas, 2007-2010 m. vadovavęs NATO jungtinių pajėgų vadavietei.
Panašias abejones išreiškė ir Bundesvero generolas Haraldas Kujatas, tvirtinęs, kad 2011 m. liepą priimtas sprendimas panaikinti privalomą devynių mėnesių karinę tarnybą, „parklupdė“ šalies karines pajėgas. Generolams antrina ir politikai.
„Neturime pakankamai karių, ypač kvalifikuotų. Privalome diskutuoti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą“, - kalbėjo Krikščionių demokratų partijos narys Patrick Sensburgas, 2011 m. balsavęs prieš privalomos karo tarnybos panaikinimą.
Anot P.Sensburgo, svarbu klausimą kelti taip, jog jis atrodytų aktualus ne tik dabartinių įvykių kontekste.
Tuo tarpu Vokietijos gynybos ministrės Ursulos fon der Leyen nuomone, kariuomenės pajėgumą apibrėžia ne tarnaujančiųjų skaičius, bet įgūdžiai.
„Svarbu, ne skaičiai, o įgūdžiai, - teigė ministrė. - Šiandienos techniniai ir taktiniai pajėgumai ne taip smarkiai priklauso nuo pulkų skaičiaus“.
U.fon der Leyen tvirtinimu, krizė Ukrainoje turi būti sprendžiama pirmiausiai diplomatinėmis priemonėmis, o NATO pajėgų sustiprinimas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje tarnauja tik kaip Aljanso įsipareigojimų vykdymas šių šalių saugumui užtikrinti.
