Teigiama, kad pėstininkai jau sutvarkė ugnies pozicijų inžineriją: iškasė apkasus kariams ir tranšėjas tankams, pastatė laikinus tiltus per upes, kad galėtų atsigabenti techniką. Oro erdvę kiaurą parą saugo zenitinės raketinės pajėgos. Apie tai praneša Ukrainos naujienų portalas segodnya.ua.
Pasak portalo, stovyklose maitinimas vyksta triskart per dieną, įrengti medicinos punktai, pastatytos palapinės, kur ilsisi pamainomis budintys kariai. Kariams taip pat padeda vietos gyventojai. Jie atneša maisto produktų, vaistų, asmeninės higienos reikmenų, šiltų drabužių, pagalvių ir miegmaišių.
Kad ukrainiečiai ruošiasi karui, pirmadienį vakare patvirtino ir Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Michailas Kovalis. Anot jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai yra aukščiausios karinės parengties.
„Taip, šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos rengiasi vykdyti užduotis, kurias apibrėš Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK)“, - sakė M.Kovalis.
Ministras taip pat pranešė, kad dalinės mobilizacijos planas įvykdytas. „Aš patenkintas šauktiniais“, - pažymėjo M.Kovalis.
Pareigūnas teigė, kad mobilizuoti piliečiai perėjo mokymų kursą ir vyksta į karinius dalinius. Zn.ua primena, kad balandžio pradžioje į armiją buvo pašaukta 19 tūkst. žmonių.
M.Kovalio žodžiais, ginkluotosios pajėgos gali imtis karinių veiksmų ir be karinės padėties paskelbimo, o vykdant antiteroristinę operaciją. „Pagrindo panaudoti karinę jėga yra“, - įspėjo gynybos ministerijos vadovas.
Pirmadienį Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas patvirtino NSGK sprendimą pradėti antiteroristinę operaciją, kurios tikslas – išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Pats sprendimo tekstas neviešinamas, jis pažymėtas grifu „slaptai“, rašo newsru.com.
Rusija gali žengti į Europą
Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis pirmadienį perspėjo, kad Ukrainos krizė gali persimesti ir į kitas Europos šalis. Jis pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi paleisti savo tankus per Europos sienas ir nereikėtų manyti, kad laisvė ir saugumas yra savaime suprantamas dalykas.
„Mums nederėtų pamiršti pamokų, kurias mums išdėstė du pasauliniai karai“, - sakė S.Gabrielis per renginį Berlyne, skirtą tragiškiems 1914 metams, kada prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, paminėti.
S.Gabrielis, kuris taip pat eina ekonomikos ir energetikos ministro pareigas, pareiškė, jog įvykiai Ukrainoje parodė, jog senasis geopolitinės jėgos demonstravimo politikos džinas vėl paleistas iš butelio.
Garsus švedų ekonomistas Andersas Aslundas pritaria šiai nuomonei ir taip pat neatmeta Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą.
„Paskutiniai įvykiai, įskaitant rusų specialiųjų pajėgų įvykdytus milicijos skyrių užgrobimus Ukrainos rytuose, rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi planą destabilizuoti regioną ir pasinaudoti sukurtu chaosu kaip pretekstu įsiveržti“, - svarstė A.Aslundas.
„Negalima atmesti rusų karinio įsiveržimo į Ukrainą, įskaitant jos sostinę Kijevą. Vakarams laikas liautis laukus ir sugriežtinti sankcijas Rusijai, kad neįvyktų katastrofa", - tęsė mokslininkas.
Visgi A.Aslundas mano, jog sankcijos V.Putino jau nebeatgrasys.
„Turint omenyje tai, kad V.Putinas jau pradėjo karą Rytų Ukrainoje, būtų pernelyg optimistiška manyti, kad sankcijos jį sustabdys. Po Rusijos karo su Gruzija 2008-ųjų rugpjūtį Vakarai šiek tiek patriukšmavo, bet greitai nutilo ir praignoravo Rusijos agresiją. Akivaizdu, kad V.Putinas laukia tokio elgesio ir šį kartą“, - leidiniui „Ukrainskaja Pravda“ sakė ekspertas.
Parengė Eglė Buitkienė
