Mariupolyje separastistai užėmė miesto vykdomojo komiteto pastatą. Donecke per surengtą mitingą, skirtą Odesos tragedijai pažymėti, prorusiškai nusiteikusi minia užpuolė ir užėmė Ukrainos saugumo tarnybos regione būstinę. Iš pastato separatistai nešė pagrobtus dokumentus ir degino tiesiog ant laiptų ir gatvėje.
Per mūšius Donecko srities Kramatorsko mieste žuvo šeši asmenys. Tačiau neaišku, ar nuo šautinių žaizdų mirę asmenys priklauso separatistų gretoms ar yra Ukrainos kariai, kurie dalyvavo antiteroristinėje operacijoje. Per susišaudymus buvo sužeistas dar 15 asmenų.
Visą šeštadienį Donbaso regiono miestuose Slovjanske ir Kramatorske vyko antiteroristinės operacijos. Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas šių miestų gyventojus paragino neiti iš namų dėl savo pačių saugumo.
Taip pat Ukrainos teisėsauga pranešė, kad vykdo tyrimą dėl Slovjanske numuštų dviejų Ukrainos karinių pajėgų sraigtasparnių. Šie nusikaltimai kvalifikuojami kaip teroro aktai.
Įkliuvo diversantas
Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai sulaikė prorusiškų pažiūrų aktyvistą, kuris laikomas šalyje veikiančios Rusijos karinės žvalgybos diversinės grupės vieno iš organizatorių, slapyvardžiu „Abveras“, artimiausiu padėjėju.
„Dabar mes sulaikėme „Abvero“, vieno iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios žvalgybos valdybos (UST) diversinės žvalgybos grupės organizatorių, artimiausią padėjėją“, – per spaudos konferenciją šeštadienį pranešė UST Antiteroristinio centro vadovas Vasilijus Krutovas.
Pasak jo, šiuo metu atliekamas tyrimas.
Tuo tarpu UST spaudos tarnybos atstovė Jekaterina Kosareva pranešė, kad suimtasis yra Ukrainos pilietis, kurį užverbavo Rusijos žvalgyba Kryme ir specialiai apmokė. Agentūra nurodė, kad jis esą buvo įpareigotas apsimesti ultradešiniųjų nacionalistinių judėjimų atstovu ir organizuoti provokacijas Ukrainos rytiniuose rajonuose, kuriuose didelė dalis gyventojų yra rusakalbiai, nuteikinėti juos prieš Kijevo vyriausybę.
Anksčiau buvo pranešta, kad numanomas Rusijos diversantas, pravarde „Abveras“, buvo vienas pagrindinių veikėjų diversinėje „Šaulio grupėje“, kuriai vadovauja Rusijos žvalgybos pulkininkas Igoris Girkinas (Strelkovas).
Įvedė komendanto valandą
Luhansko srities „liaudies gubernatorius“ Valerijus Bolotovas pareiškė, kad Luhansko srityje įvedama komendanto valanda ir nepaprastoji padėtis.
„Luhansko srities teritorijoje įvedama komendanto valanda nuo 23 val. iki 6 val.“, – nurodoma V.Bolotovo pranešime, paskelbtame internete.
Jis pareiškė laukiąs, kad visi jėgos struktūrų pareigūnai, kurie nėra Luhansko srities gyventojai, pasitrauks iš regiono teritorijos, o vietiniai pareigūnai prisieks „ištikimybę Luhansko krašto liaudžiai“.
„Į derybas su Kijevo valdžia mes neiname. Visos derybos ir mėginimai su mumis susitarti nutraukiami“, – sakė jis ir pridūrė, kad linkęs ne gintis, o „eiti į Kijevą“.
Kijevas dėl ESBO atstovų pagrobimo kaltina Maskvą
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) šeštadienį pareiškė gavusi įrodymų, kad Rusija koordinavo ir darė tiesioginę įtaką įvykiams, susijusiems su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų pagrobimu rytiniame Slovjansko mieste.
„Nors Rusija tvirtina, kad atsakomybė dėl įkaitų pagrobimo tenka Ukrainai, telefoninio pokalbio tarp Rusijos prezidento specialiojo atstovo Vladimiro Lukino ir ginkluotų teroristų vadeivos ... Igorio Girkino (Strelkovo) įrodo, jog Rusija oficialiai koordinuoja kovotojų veiksmus ir daro tiesioginę įtaką jų sprendimams“, – sakoma UST spaudos tarnybos pranešime.
SBU taip pat pareiškė, kad Rusijos delegacijos „aktyvus dalyvavimas“ užsieniečių įkaitų išvadavimo misijoje buvo inscenizuotas.
Agentūra prie pranešimo pridėjo esą tai įrodančio pokalbio įrašą.
Balandžio 25 dieną prorusiškų separatistų kontroliuojamo Slovjansko prieigose grupė nežinomų asmenų sustabdė autobusą, kuriuo važiavo grupė ESBO karinių stebėtojų ir nurodė jiems važiuoti į miestą. Tą grupę sudarė keturi inspektoriai iš Vokietijos ir po vieną iš Švedijos, Danijos, Lenkijos ir Čekijos. Vėliau švedas, sergantis cukralige, buvo paleistas.
Gegužės 2 dieną buvo paskelbta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė į rytų Ukrainą savo specialųjį pasiuntinį V.Lukiną, kuris turėjo susitarti su kovotojais dėl pagrobtų užsieniečių stebėtojų paleidimo.
Tuo tarpu Ukrainos URM pareiškė, kad Kijevas ir Rusijos ambasada nebuvo informuoti apie to diplomato vizitą.
Vėliau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia parašė socialiniame tinkle „Twitter“: „Pakalbėjau su Lukinu; pasiūliau aptarti su juo visus įmanomus pagalbos jo misijai, kurią jis vadino „privataus asmens misija“, variantus.“
Rusijos URM tvirtino, kad A.Deščycia atvyko į Donecką, bet „užtvėrę visus įvažiavimus į Slovjanską Ukrainos armijos daliniai ir „Pravyj sektor“ smogikai neleidžia V.Lukinui važiuoti į miestą“.
Tuo tarpu Ukrainos URM pareiškė, kad V.Lukino misijai užtikrinamas visokeriopas palaikymas visais valdžios lygiais.
Šeštadienį ESBO patvirtino, kad sukilėliai Slovjanske paleido visus ESBO stebėtojus po susitikimo su V.Lukinu.
Rusija Ukrainos prezidento rinkimus vadina absurdu
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad būtų absurdiška rengti prezidento rinkimus Ukrainoje, kai šalyje vis labiau stiprėja smurtas, bei nurodė, kad Kremlius nebeturi įtakos sukilėliams Ukrainos rytuose.
„Po to, kas įvyko Odesoje, tokiame fone, kai išsivynioja konfrontacijos spiralė šalies pietryčiuose, mes nesuprantame, apie kokius rinkimus kalbama Kijeve, Europos sostinėse ir Vašingtone“, – sakė jis.
„Akivaizdu, kad remiantis veikiančia konstitucija, karinių veiksmų sąlygomis, baudžiamosios operacijos ir masinių žudymų sąlygomis kalbėti apie kažkokius rinkimus mažiausiai absurdiška“.
Nuo kovo mėnesio, kai Maskva perėmė rusiškai kalbančio Krymo pusiasalio kontrolę, Vakarai sėdi kaip ant adatų, nerimaudami, kad Rusija įves savo kariuomenę į Kremliui draugiškus Ukrainos rytus.
Vis dėlto daugelis politologų manė, kad Rusija nesiverš į Ukrainos rytus, o sieks kompromiso prezidento rinkimuose kovo 25 dieną, kad išsaugotų dėl savo įtaką šioje kaimyninėje slaviškoje valstybėje.
Anot D.Peskovo, Rusija nebegali įtakoti įvykių Ukrainos rytuose, dėl kurių Rusijos ir Vakarų santykiai nusmuko iki žemiausio lygio laikotarpiu po Šaltojo karo.
„Nuo šiol Rusija faktiškai prarado savo įtaką tiems žmonėms. Kaip ir bet kuri kita šalis, nes jų nebeįmanoma bus įkalbėti nusiginkluoti, įkalbėti nutraukti pasipriešinimą tiesioginės grėsmės jų gyvybei akivaizdoje“, – sakė D.Peskovas. Anot jo, visa tai veda į aklavietę.
Jis sakė, kad Maskva gauna tūkstančius skambučių iš Ukrainos pietryčių: „Žmonės skambina iš nevilties, prašo pagalbos, didžioji dauguma reikalauja Rusijos pagalbos“.
„Apie visus tuos skambučius pranešama Vladimirui Putinui“,– pridūrė D.Peskovas.
Jis dar pridūrė, kad „Rusijos prezidentas yra itin sunerimęs dėl to, kaip rutuliojasi padėtis ir kaip ji traktuojama kai kuriose pasaulinės bendruomenės šalyse“.
Paklaustas, kaip Rusija turėtų reaguoti į gilėjančią krizę, D.Peskovas atsakė Rusijos agentūroms: „Aš negaliu atsakyti į šį klausimą; mums tai visiškai naujas elementas“.
„Tai ne konfliktas, kuriame Rusija yra dalyvė, tai konfliktas Ukrainoje“, – pabrėžė jis.
D.Peskovas bendravo su žurnalistais po Kijevo kariškių puolimo prieš prorusiškus separatistus Slovjanske. Be to per susirėmimus ir gaisrą Odesoje žuvo mažiausiai 42 žmonės.
Pranešdamas, kad V.Putinas pareiškė užuojautą žuvusiems Odesoje, D.Peskovas nurodė, kad jie žuvo per „baudžiamąją operaciją“ (karatelnaja operacija). Šitaip Rusijos istorijos knygose vadinti nacių reidai prieš civilius gyventojus per Antrąjį pasaulinį karą.
„Kijevo valdžia ne tik tiesiogiai atsakinga, bet ir yra tiesioginė šių nusikalstamų veiksmų bendrininkė. Jų rankos kruvinos iki alkūnės“, – pareiškė D.Peskovas.
Įkaitais buvo ilgiau negu savaitę
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų grupė, pagrobta prorusiškų sukilėlių rytų Ukrainoje, buvo paleista šeštadienį po ilgiau nei savaitę trukusios nelaisvės neramiame Slovjansko mieste, pranešė ESBO.
ESBO patvirtino žinią apie septynių europiečių karinių stebėtojų paleidimą savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Anksčiau Rusijos naujienų agentūros citavo prezidento Vladimiro Putino specialųjį pasiuntinį, kuris sakė, kad „visi 12 žmonių, kurie buvo mano sąraše, buvo paleisti“.
Kol kas neaišku, kodėl pasiuntinys Vladimiras Lukinas kalbėjo apie 12 įkaitų.
Balandžio 25 dieną prorusiški kovotojai sučiupo ESBO stebėtojų grupę, kurią sudarė aštuoni Europos šalių piliečiai ir penki ukrainiečiai.
Vienas iš ukrainiečių – kaip manoma, grupės vairuotojas – buvo greitai paleistas.
Vėliau vienas švedas, sergantis cukriniu diabetu, irgi buvo paleistas dėl sveikatos būklės.
„Tai buvo geros valios humanitarinis aktas, ir esame labai dėkingi miesto šeimininkams“, – sakė V.Lukinas.
„Norėtume, kad tai lydėtų kiti humanitariniai veiksmai – įskaitant ginkluotų kovų nutraukimą“, – pažymėjo jis, išreiškęs viltį, kad konflikto šalys galiausiai susės prie derybų stalo.
ESBO inspektoriai buvo paleisti kitą dieną po to, kai Ukrainos armija pradėjo didelį puolimą prieš kovotojus Slovjanske. Per šią operaciją žuvo bent devyni žmonės, iš jų keturi kariai.
Vakarų šalys smarkiai spaudė paleisti stebėtojus; Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, jog tai būtų „svarbus žingsnis“ pastangose deeskaluoti šią krizę.
Nori derybų
Šeštadienio rytą antiteroristinė operacija Rytų Ukrainos mieste Slovjanske tęsėsi. Ukrainos televizija „5 kanalas“ pranešė, kad separatistai pranešė apie norą derėtis su Kijevu. Savo ruožtu Ukrainos vyriausybė teigia, kad galimybė susėsti prie derybų stalo atsiras tik tada, kai separatistai sutiks sudėti ginklus ir atsisakys užgrobtų miestų kontrolės.
Taip pat Kijevas reikalauja išduoti asmenis, kurie yra atsakingi už Ukrainos karių nužudymą.
Karinės operacijos prieš promaskvietiškus separatistus pramoniniuose Ukrainos rytuose įsibėgėja.
Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas sakė, kad Ukrainos pajėgos perėmė televizijos bokšto Kramatorske kontrolę. Šis miestas yra netoli Slovjansko, kuriame penktadienį vyko mūšiai.
„Mes nesustojome“, – parašė A.Avakovas savo paskyroje tinkle „Facebook“, bet informacijos apie nuostolius nepateikė.
Rusija skelbiasi bejėge
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas šeštadienį pareiškė, kad Kremlius faktiškai prarado įtaką Ukrainos pietryčiuose veikiančioms prorusiškoms „savigynos pajėgoms“ ir negali vienas stengtis sureguliuoti tą šalį krečiančią krizę.
Ukrainos vyriausybė „rėmėjai Vakaruose visą laiką šneka, kad esą šalies pietvakariuose savigyna ginkluota ir priešinasi ginklu. Nuo šiol Rusija faktiškai prarado įtaką tiems žmonėms. Kaip ir bet kuri kita šalis – nes jų nebus įmanoma įkalbėti nusiginkluoti, kai jų gyvybėms gresia tiesioginis pavojus“, atstovas Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams ir pridūrė, kad „kalbėti apie rinkimus dabar būtų mažiausiai absurdiška“.
Pasak jo, dėl šių priežasčių padėtis Ukrainoje veda į aklavietę.
„Nors Rusija nuosekliai mėgino eiti sureguliavimo, dialogo keliu, dabar susidūrė su ne vien Kijevo, bet ir (jo) rėmėjų Vakaruose provokuojančiais veiksmais“, – aiškino D.Peskovas.
Paklaustas, kaip Rusija turėtų reaguoti į gilėjančią krizę, D.Peskovas atsakė Rusijos agentūroms: „Aš negaliu atsakyti į šį klausimą; mums tai visiškai naujas elementas“.
Jis pridūrė, kad Rusija negali pati viena stengtis spręsti tą krizę, kai „Kijevas ir jo rėmėjai Vakaruose faktiškai provokuoja kraujo liejimą ir yra tiesiogiai už tai atsakingi“.
„Jie privalo suprasti, kad atsakomybė tenka būtent jiems“, – perspėjo V.Putino atstovas.
