Šios pergalės yra reikšmingos proeuropietiškai Kijevo vyriausybei, pasiuntusiai armiją ir saugumo pajėgas sutriuškinti ginkluotą separatistų sukilimą, nuo balandžio krečiantį Ukrainos rytus, ir siekiančiai apsaugoti nuo subyrėjimo 45 mln. gyventojų turinčią šalį.
„10 val. 34 min. (vietos ir Lietuvos laiku) Ukrainos vėliava iškelta virš Mariupolio miesto tarybos pastato“, – vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas parašė socialiniame tinkle „Facebook“ nepraėjus nė šešioms valandoms po to, kai saugumo pajėgos pradėjo operaciją 500 tūkst. gyventojų turinčiame mieste - didžiausiame Ukrainos Azovo jūros uostamiestyje.
Vienas ministro padėjėjas sakė, kad vyriausybinės pajėgos šturmavo sukilėlius po to, kai jie buvo apsupti ir gavo nurodymą per 10 minučių pasiduoti. Per susirėmimą žuvo penki separatistai ir du kariai, o galiausiai dauguma sukilėlių pabėgo.
Mariupolis, kurio kontrolė per kelis mėnesius vykstantį konfliktą ne kartą ėjo iš rankų į rankas, yra strategiškai svarbus miestas, nes per jį eina keliai nuo pietrytinės sienos su Rusija į likusią šalies dalį, o per jo uostą Ukaina eksportuoja plieną.
Kijevui taip pat labai svarbu susigrąžinti ilgos sienos su Rusija kontrolę, nes jis kaltina Maskvą leidžiant sukilėliams per ją atsigabenti ginklų, automobilių ir netgi šarvuotosios technikos.
A.Avakovas sakė, kad vyriausybinės pajėgos atsikovojo iš sukilėlių 120 kilometrų ilgio sienos ruožą, tačiau neaiškus, kas kontroliuoja likusią maždaug 2 000 kilometrų šalies sienos dalį.
Sukilėliai, kontroliuojantys daugiau nei dešimt miestų bei miestelių šalies rytuose ir norintys, kad tas regionas taptų Rusijos dalimi, patvirtino, kad penki jų kovotojai žuvo per kautynes Mariupolyje.
Jie taip pat paskelbė, kad kovotojai per susirėmimus Mariupolyje susprogdino Ukrainos saugumo pajėgų šarvuotį.
A.Avakovas nurodė, kad šioje operacijoje dalyvavo Nacionalinės gvardijos ir Vidaus reikalų ministerijos pajėgų daliniai, taip pat specialiosios pajėgos.
Birželio 7 dieną Ukrainos prezidentu tapęs Petro Porošenka suintensyvino kovines operacijas šalies pietryčiuose ir pareiškė, kad su separatistais derėsis, tik jei šie sudės ginklus.
Perkels Donecko administraciją į Mariupolį
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka nurodė Donecko srities administracijos vadovui Serhijui Tarutai laikinai perkelti administracijos biurą į Mariupolį, nurodoma oficialiajame prezidento tinklalapyje.
„Ukrainos kariškių Mariupolyje didvyriškumo dėka padėtis mieste stabilizuota. Todėl manau, kad būtų tikslinga perkelti ten Donecko srities administracijos veiklą “, – pareiškė jis.
Valdymo funkcijas naujoje vietoje administracijos vadovas ir tarnautojai turi pradėti šį penktadienį, pabrėžė prezidentas.
Per naktį Mariupolyje aktyviai vykdyta jėgos operacija.
Separatistai pranešė mūšyje praradę keturis kovotojus. Ukrainos nacionalinė gvardija nurodė, kad nukentėjo keturi Ukrainos kariškiai.
Penktadienį vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Geraščenka paskelbė, kad Mariupolį jau kontroliuoja Ukrainos pajėgos.
Separatistai sieks sąjungos su Rusija
Ukrainos prorusiškų separatistų lyderiai, paskelbę rytines Donecko ir Luhansko sritis suvereniomis „liaudies respublikomis“, savo ruožtu pareiškė savo prioritetu laikantys sąjunginės valstybės su Rusija įkūrimą ir sutartimis grindžiamų santykių užmezgimą su Kijevo vyriausybe bei kitomis šalimis.
„Ukraina ir Rusija 23 metus ėjo visiškai skirtingomis kryptimis. Mūsų sistemos – bankų, mokesčių ir finansų - visiškai skirtingos. Pristatome programos projektą, kuriame kalbama apie Donecko liaudies respublikos (DLR) ekonominės sistemos sukūrimą konfederacijos su kitomis respublikomis pagrindu“, – per spaudos konferenciją sakė Donecko separatistų „vicepremjeras“ Andrejus Purginas.
„Per šį mėnesį planuojame atlikti finansų sistemos pertvarkymą, kad suformuotume savarankišką DLR biudžetą“, – pridūrė jis.
A.Purginas taip pat nurodė, kad jo regionas turėtų pereiti prie Maskvos laiko.
„Doneckas – pramonės rajonas. Lvove 4 val. ryto jau šviesu, tuo tarpu mūsų darbininkai į pamainą išeina dar tamsoje. Dėl to turime pereiti prie Maskvos laiko“, – aiškino jis.
Tačiau separatistų lyderis neįvardijo aiškių terminų, kada bus suformuota savarankiška finansų sistema, pereita prie Maskvos laiko ir sukurta sąjunginė valstybė su Rusija.
Vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LLR) vyriausybė savo oficialiame tinklalapyje paskelbtoje prioritetinių veiksmų programoje irgi nurodė ketinanti sudaryti sąjungą su Rusija ir įtvirtinti sutartimis pagrįstus santykius su Ukraina.
„Respublikos vyriausybės tikslai: kurti demokratinę, teisinę ir socialinę valstybę, kurioje piliečiai apsaugoti nuo bet kokios diskriminacijos dėl tautybės, kalbos ar socialinės padėties ir gali realizuoti visas savo teises bei galimybes; kurti sąjunginę valstybę su Rusija su vieninga politine, ekonomine ir kultūrine erdve, bendra saugumo sistema; įtvirtinti sutartimis grindžiamus santykius su Ukraina ir kitomis valstybėmis; pasiekti, kad piliečių gyvenimo lygis būtų kaip Rusijoje ir Europos Sąjungoje“, – sakoma Luhansko separatistų programoje.
LLR vyriausybė planuoja per artimiausius tris mėnesius perimti sienos su Rusija kontrolę ir užtikrinti laisvą žmonių bei prekių judėjimą, taip pat jau rugsėjo 14 dieną surengti regiono Aukščiausiosios Tarybos rinkimus, nurodoma dokumente.
Separatistų vadovybė planuoja leisti Luhansko srities gyventojams įgyti Rusijos pilietybę ir padėti gauti Rusijos pasus visiems to pageidaujantiems.
Programoje sakoma, kad iki 2015 metų LLR planuoja pereiti prie bendro Ukrainos grivinos ir Rusijos rublio naudojimo, taip pat įstoti į Maskvos vadovaujamą Muitų sąjungą ir naujai kuriamą Eurazijos Ekonominę Sąjungą.
LLR „premjeras“ Vasilijus Nikitnas spaudos konferencijoje sakė, kad jo vyriausybė sąjunginę valstybę su Rusija planuoja įkurti iki 2016 metų pabaigos.
Vaizdo įraše - tankai traiškantys asfaltą Rytų Ukrainos mieste Makejevkoje.
