Rusija jau buvo pradėjusi karą. Bet atsitraukė

Liepos 13-osios naktį Rusija jau buvo pradėjusi invaziją į Ukrainą. Šios šalies Nacionalinė gvardija ir ginkluotosios pajėgos buvo sukeltos ant kojų, o naikintuvai Su-27 ir Mig-29 pakilę į orą ruošėsi gynybai. Buvo gauta informacija, kad Rusija pradės bombarduoti Ukrainos antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgas, kad galėtų nukreipti dėmesį nuo slaptai į Donecką ir Luganską vykstančios savo kariuomenės, skelbia tinklalapis „InfoResist“.

Dėl greitos Ukrainos pajėgų mobilizacijos ir gero oro pajėgų pasiruošimo Rusija nesiryžo pradėti atviros agresijos.<br>AP nuotr.
Dėl greitos Ukrainos pajėgų mobilizacijos ir gero oro pajėgų pasiruošimo Rusija nesiryžo pradėti atviros agresijos.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 14, 2014, 1:39 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 12:06 AM

Šeštadienį vos po vidurnakčio Rusijos karinis transportas kirto Ukrainos sieną netoli Izvarino patikros punkto. Skirtingi šaltiniai iš Gynybos ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos „InfoResist“ atskleidė, kad iš viso buvo 100-200 transporto priemonių – tankų, šarvuočių ir ginkluotus karius gabenančių sunkvežimių „Kamaz“.

Visos, išskyrus vieną transporto priemonę, buvo su Rusijos Federacijos vėliavomis ir Rusijos taikos palaikymo pajėgų simbolika.

Aviacijos pajėgos buvo sukeltos ant kojų, kadangi buvo tikimasi Rusijos oro pajėgų atakos. Vis dėlto Rusija paskutinę minutę apsigalvojo ir atsitraukė, o Ukrainos naikintuvai atakavo rusų ginkluotąjį karavaną, kurio dalis buvo sunaikinta, o kitos transporto priemonės grįžo atgal į Rusiją.

„Situacija yra tikrai rimta: liudininkai teigia, kad per visą šį laikotarpį Ukrainoje pirmą kartą pasirodė pajėgos su Rusijos vėliavomis – ne su Grigorijaus ar kitokiomis juostelėmis. ATO ir kitų organizacijų vadovybė mano, kad tai buvo Rusijos kariuomenės įsiveržimas į Ukrainos teritoriją“, - „InfoResist“ sakė vienas ATO vadovų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir Vyriausybė tuoj pat buvo informuoti apie įsiveržimą.

Dėl greitos Ukrainos pajėgų mobilizacijos ir gero oro pajėgų pasiruošimo Rusija nesiryžo pradėti atviros agresijos, kuri galėjo atnešti daug netekčių – tiek politinių, tiek karinių.

Dėl tokios sudėtingos situacijos Ukrainos kariuomenės štabas nusprendė kuo greičiau vykdyti operaciją Luhanske – uždaryti miestą iš vakarinės ir rytinės pusių bei išlaisvinti miestą per ateinančias dienas.

Per porą valandų nuo operacijos pradžios, sekmadienį, Lugansko oro uostas buvo išlaisvintas, o vakariniai ir pietiniai keliai į miestą buvo užtverti. Apie 50 priešininkų ginkluotų transporto priemonių, kurios bandė prasiveržti į Alčevską, buvo sunaikintos.

Sekmadienio vakarą Ukrainos kariuomenė prasiveržė į Luhansko teritoriją, kurioje sunaikino separatistų tvirtoves. Liudininkai teigia, kad likę separatistai traukiasi link Alčevsko. Savo ruožtu Ukrainos oro pajėgos patruliuoja ties Rusijos siena.

Pasak šaltinių iš ATO zonos, situacija šalyje vis dar yra įtempta. Luhanskas bus atkovotas per kelias dienas, jeigu Rusija nepradės aktyvesnio puolimo.

Yra žinoma, kad Rusijos kariuomenės štabas svarsto apie Ukrainos užpuolimą, tačiau būgštauja dėl jos oro pajėgų gynybos.

Kremliui artimi šaltiniai Rusijos dienraščio „Kommersant“ korespondentus informavo, kad Rusija planuoja „tikslinius atsakomuosius smūgius“ Ukrainoje.

„Mūsų kantrybė nėra beribė“, – teigė Kremliaus šaltinis.

Neįvardijamo pareigūno teigimu, Rusija neplanuoja plataus masto karinės operacijos, tačiau gali imtis kovinių veiksmų prieš vietoves Ukrainoje, iš kurių apšaudoma Rusijos teritorija. Anksčiau panašią idėją išreiškė ir Rusijos senatorius Jevgenijus Bušminas.

Tiesa, Estijos ambasadoriaus Kijeve Sulevo Kannike nuomone, Rusijos perspėjimai apie atsakomuosius smūgius Ukrainai tėra „jėgos žaidimo“ dalis, skelbia „Eesti Rahvusringhaaling“.

Estijos ETV televizijos laidoje kalbėjęs diplomatas teigė, kad pastaroji Rusijos retorika buvo skirta daugiau tarptautinei bendruomenei ir žiniasklaidai, o ne Ukrainai, kadangi Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui reikėjo „amunicijos“ susitikimui su Vokietijos kanclere Angela Merkel prieš finalines pasaulio futbolo čempionato rungtynes Brazilijoje.

Sekmadienį Rusijos teritorijoje sprogęs artilerijos sviedinys pražudė moterį, o Maskvos pareigūnai netruko paskelbti, kad sprogmuo buvo paleistas iš Ukrainos teritorijos. Kijevo vyriausybė tokius kaltinimus kategoriškai atmetė, o Rusiją apkaltino provokacijų rengimu.

Šiuo metu Ukrainos kariuomenė sėkmingai naikina separatistų tvirtoves Donecke. Savaitgalį, atakų prieš maištininkus metu, Ukraina prarado apie 1-2 tūkstančius karių. Tokią informaciją „InfoResist“ patvirtino šaltinis iš ATO zonos.

Savo ruožtu „Luhansko liaudies respublikos spaudos tarnyba“ pranešė, kad sukilėliai numušė du Ukrainos karinių oro pajėgų lėktuvus. 

„Vienas orlaivis buvo numuštas Lisičiansko apylinkėse, kitas netoli Izvarino sienos perėjimo punkto“, - rašoma separatistų pranešime. 

Nepaisant Ukrainos karinių pajėgų laimėjimų, „antiteroristinėje“ operacijoje Donecke ir Luhanske dalyvaujantys daliniai patiria nemažų nuostolių. Liepos 11 dieną separatistai numušė karinį orlaivį netoli Perevalsko Luhansko regione, liepos 1 dieną numuštas „Sukhoi Su-25“ atakos lėktuvas.

Kol kas skaudžiausia tragedija įvyko naktį į liepos 14 dieną, kuomet separatistai pamušė Luhanske besileidžiantį karinį transporto lėktuvą ir pražudė, neoficialiais duomenimis, 49 karius. 

Parengė Julija Melkova

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.