Penktadienį popiet Pentagonas pranešė, kad JAV oro pajėgos pradėjo oro ataką prieš vadinamąją Islamo valstybę Irake. Vakare smūgis buvo pakartotas - JAV pajėgos bombardavo Erbilio miesto šiaurę.
JAV aviacija smogė ekstremistų pozicijoms šiaurės Irake, kai kovotojų artilerija apšaudė vietą netoli toje šalyje esančių JAV pareigūnų, penktadienį pranešė Pentagonas.
CNN informuoja, kad per ataką žuvo 45 kovotojai, dar 60 sužeista.
Pentagonas nurodė, kad du JAV naikintuvai numetė bombas ant islamistų kovotojų, kurių automobiliai tempė artilerijos pabūklus netoli Arbilio miesto ir teritorijos, kur dirba amerikiečiai pareigūnai.
JAV gynybos departamento atstovas kontradmirolas J.Kirby savo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad JAV pajėgos smogė po to, kai džihadistų kovotojų artilerija apšaudė kurdų pajėgas, ginančias strategiškai svarbų Arbilio miestą.
Pasak J.Kirby, du šturmo lėktuvai F/A-18 numetė 500 svarų bombas ant artilerijos pabūklo ir jį tempusio sunkvežimio.
JAV pabrėžia, kad bombardavimas vykdomas „rūpestingai ir atsakingai“.
Ragina atverti humanitarinį koridorių
Jungtinės Tautos (JT) nurodė dedančios pastangas atverti humanitarinį koridorių šiaurės Irake, kuriuo galėtų pasitraukti dėl džihadistų kovotojų puolimo įstrigę civiliai.
„Dabar, kai prasidėjo aprūpinimas iš oro, JT Irake skubiai ruošiasi atverti humanitarinį koridorių, kuris leistų visiems norintiems pasitraukti iš pavojingų teritorijų“, – sakoma JT vyriausiojo pasiuntinio Irake Nikolajaus Mladenovo pranešime.
Uždraudė skraidyti virš Irako
JAV valdžia uždraudė visiems Amerikos aviacijos vežėjams skraidyti virš Irako. Tai penktadienį pranešė Federalinė aviacijos valdyba.
„Dėl potencialiai pavojingos situacijos, susidariusios dėl susirėmimų tarp „Islamo valstybės“ kovotojų ir Irako saugumo pajėgų, draudžiami visi skrydžiai Bagdado dispečerių tarnybos veikimo rajone“, – sakoma pareiškime.
Dokumente pabrėžiama, kad draudimas taikomas „visiems Amerikos aviacijos vežėjams ir komerciniams operatoriams“.
Irakas tikisi pokyčių
Irako armijos štabo vadas išreiškė viltį, kad federalinės pajėgos ir kurdų saugumo pajėgos (pešmergai) susigrąžins didžiules šalies teritorijas, kai JAV aviacija penktadienį pradėjo atakas prieš džihadistų kovotojų pozicijas.
„Artimiausiomis valandomis įvyks milžiniškų pokyčių“, – generolas leitenantas Babakeras Zebari sakė naujienų agentūrai AFP tuojau po to, kai Pentagonas patvirtino surengęs pirmuosius aviacijos reidus prieš sunitų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojus.
B. Obama priėmė sprendimą
„Galime veikti atsargiai ir atsakingai, kad būtų užkirstas kelias potencialiam genocidui“, – sakė JAV lyderis, turėdamas galvoje atakas prieš apsiaustą kurdų jezidų bendruomenę, kurios tūkstančiai narių yra apsiausti ant kalno Irako šiaurėje.
„Dėl šios priežasties sankcionavau tikslinius smūgius iš oro, kurie bus vykdomi, jei jų reikės siekiant padėti Irako pajėgoms, mėginančioms pralaužti apsiaustį ir apsaugoti ten įkalintus civilius“, – sakė B.Obama.
Prezidentas sakė, kad JAV lėktuvai taip pat gali smogti džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojams, jei jie mėgins užimti Arbilio miestą, kuriame yra amerikiečių diplomatų ir patarėjų, padedančių Irako armijai.
„Ketiname būti budrūs ir imtis veiksmų, jei jie kels grėsmę mūsų objektams kur nors Irake, įskaitant konsulatą Arbilyje ir ambasadą Bagdade“, – sakė JAV vadovas.
B.Obama nenurodė, ar Irake jau vykdomi antskrydžiai, tačiau sakė, kad amerikiečių pajėgos jau pradėjo mėtyti paketus su vandens ir maisto atsargomis irakiečiams, mėginantiems išsigelbėti nuo sunitų kovotojų iš „Islamo valstybės“.
Pentagonas pranešė, kad iš JAV oro pajėgų lėktuvo C-17 ir dviejų C-130, kuriuos lydėjo du naikintuvai F/A-18, ant Sindžaro kalno apsiaustai jezidų bendruomenei buvo išmesta tūkstančiai litrų geriamojo vandens ir 8 tūkst. paketų su maisto produktais.
Tiesa, vienas amerikiečių pareigūnas informavo, kad Jungtinės Valstijos kol kas nesurengė nė vieno antskrydžio Irake, tačiau yra pasirengusios juos vykdyti gavus prezidento nurodymus.
„Šiuo metu nevykdomi jokie antskrydžiai, tačiau mes esame pasirengę imtis tikslinių karinių veiksmų, jei to reikalaus situacija“, – sakė pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytas.
Popiežius siunčia į Iraką kardinolą
Popiežius Pranciškus siunčia kardinolą į Iraką padėti tūkstančiams krikščionių, kurie bėga nuo sparčiai priekin žengiančių sunitų džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų, penktadienį pranešė Vatikanas.
Kardinolas Fernando Filoni, kuris anksčiau buvo popiežiaus nuncijus Irake, yra siunčiamas į Kurdistaną tam, kad „parodytų popiežiaus solidarumą su kenčiančiais žmonėmis“, sakoma Apaštalų Sosto atstovo spaudai Federico Lombardi pranešime.
Kontroliuoja Mosulo užtvanką
Irake džihadistai užėmė didžiausią šalies užtvanką į šiaurę nuo savo tvirtovės Mosulo, tuo pačiu perimdami vandens ir elektros kontrolę didžiulėje teritorijoje, penktadienį pranešė pareigūnai.
„Mosulo užtvanka nuo praeitos nakties yra sukilėlių rankose“, – sakė kurdų pešmergų pajėgų, kurios anksčiau saugojo tą svarbų infrastruktūros objektą, atstovas Holgardas Hekmatas.
Irako šiitų dvasinis lyderis ragina vienytis
Irako šiitų aukščiausiasis dvasinis lyderis didysis ajatola Ali al Sistani paragino savo tėvynainius susivienyti, kad būtų galima atremti „didelį pavojų“, keliamą džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų, kurių puolimas šiaurėje sukėlė nerimą Bagdado vyriausybei ir jos sąjungininkėms Jungtinėms Valstijoms.
A.al Sistani, kurio savaitinį pamokslą jo atstovas paskelbė šiitų šventajame Kerbelos mieste, kaltino Irako politikus dėl šios krizės, sakydamas, jog jie vadovaujasi tik savanaudiškais interesais.
Taip pat jis pareiškė, kad politikai, kurie laikosi įsikibę savo postų, daro „pragaištingą klaidą“, toliau didindamas spaudimą premjerui Nuri al Maliki atsisakyti ketinimų vadovauti vyriausybei trečią kadenciją.
A.al Sistani, kurio savaitinį pamokslą jo atstovas paskelbė šiitų šventajame Kerbelos mieste, ragino susipriešinusius Irako politinius lyderius išrinkti premjerą, kuris galėtų užbaigti saugumo krizę, keliamą sunitų džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų.
Prancūzija žada paramą
JAV prezidentui leidus rengti ribotos apimties smūgius iš oro Irake, Prancūzijos prezidentas netrukus pareiškė taip pat „paremsiantis“ Bagdado kovą su islamistų sukilimu, remdamasis AFP informacija skelbia Prancūzijos „The Local“ naujienų portalas.
„Prezidentas patvirtino, kad Prancūzija pasirengusi paremti pajėgas, įsitraukusias į šį mūšį“, - rašoma Eliziejaus laukų išplatintame pranešime, kuriame taip pat informuojama apie Francois Hollande'o pokalbį telefonu su Irako kurdų lyderiu Massudu Barzani.
Paryžius kol kas nedetalizuoja, kokia forma gali būti teikiama „parama“, tačiau patikino, kad F.Hollande'as ir M.Barzani „išreiškė valią bendradarbiauti blokuojant „Islamo valstybės“ kovotojų puolimą Irako šiaurės rytuose. Prancūzijos prašymu, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį taip pat buvo susirinkusi į neeilinį posėdį Irako krizei aptarti.
Irako religinių mažumų lyderių teigimu, gelbėdamiesi nuo islamistų teroro savo namus turėjo palikti ne mažiau kaip 100 tūkst. krikščionių, taip pat dešimtys tūkstančių kurdų jazidų religijos išpažinėjų. Prancūzijos vyriausybė praėjusią savaitę teigė pasirengusi suteikti prieglobstį persekiojamiems Irako krikščionims.
F.Hollande'o administracijos pranešime tikinama, kad Prancūzija dėl visas pastangas JT Saugumo Taryboje, kad „mobilizuotų tarptautinę bendruomenę kovoti su terorizmu Irake“.
Londonas sveikina JAV sprendimą
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas penktadienį išreiškė didžiulį susirūpinimą padėtimi Irake ir sveikino JAV prezidento B.Obamos sprendimą sankcionuoti oro smūgius prieš sunitų ekstremistus.
Tačiau Dauning Strito atstovas spaudai pažymėjo, kad Didžioji Britanija, 2003-iaisiais prisijungusi prie JAV vadovaujamos invazijos į Iraką, dabar neplanuoja imtis jokių karinių veiksmų.
„Man didžiulį susirūpinimą kelia baisi situacija Irake ir beviltiška padėtis, kurioje yra atsidūrę šimtai tūkstančių irakiečių“, - sakoma D.Camerono pareiškime.
„Ir aš absoliučiai smerkiu barbariškas atakas, kurias visame regione rengia teroristai iš ISIL („Irako ir Levanto islamo valstybės“, dabar vadinamos „Islamo valstybe“ (IS)“, - pažymima premjero pareiškime.
„Sveikinu prezidento Obamos sprendimą patenkinti Irako vyriausybės pagalbos prašymą ir esant būtinybei rengti tikslinius oro smūgius, padedant su ISIL teroristais kovojančioms Irako pajėgoms išlaisvinti civilius, kurie yra įkalinti ant Sindžaro kalno“, - priduriama jame.
Vis dėlto Dauning Strito atstovas spaudai pažymėjo: „Neplanuojame karinės intervencijos“.
Siekia apsaugoti civilius
B.Obama pripažino, kad Jungtinės Valstijos negali imtis veiksmų kaskart, kai mato neteisybę, tačiau pabrėžė, jog oro smūgiai gali būti būtini siekiant apsaugoti kovotojų apsuptyje atsidūrusius civilius žmones.
„Būtent tai darome ant to kalno“, - pridūrė prezidentas.
Nepaisant šio ryžtingo pareiškimo, B.Obama stengėsi užtikrinti nuo karo pavargusius amerikiečius, kad jis - prezidentas, išvedęs amerikiečių pajėgas iš Irako, tikrai nesirengia įtraukti šalies į dar vieną karą.
„Amerikos kovinės pajėgos negrįš kovoti į Iraką, nes negali būti Amerikos karinio sprendinio didžiulei krizei Irake“, - pabrėžė jis.
B.Obama stojo prie Jungtinių Valstijų vairo pasiryžęs užbaigti Amerikos karinį dalyvavimą Irako konflikte. Per jo pirmąją kadenciją iš Irako buvo išvestos didžiulės amerikiečių sausumos pajėgos, kurios buvo toje šalyje nuo 2003-iųjų invazijos.
Tačiau pastaruoju metu džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), kuri anksčiau buvo žinoma kaip „ Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL), pasiekti laimėjimai privertė B.Obamą sugrąžinti amerikiečių karinius patarėjus į Bagdadą įvertinti situacijos.
Sunitų ekstremistai kartu su kitomis sunitų kovotojų formuotėmis kariauja su Irako premjero Nuri al-Maliki (Nurio Malikio) šiitų vyriausybės pajėgomis ir pešmergų pajėgomis iš kurdų autonominio regiono.
Birželio pabaigoje IS paskelbė įkūrusi „kalifatą“ savo kontroliuojamose teritorijose Irake bei Sirijoje ir užėmė didelį Mosulo miestą. Pastarosiomis dienomis IS kovotojai įsitvirtino miestuose, kuriuose anksčiau gyveno krikščionys ir jezidai.
„Dabar žinau, kad Karakošo, Tal Kaifos, Bartelos ir Karamlešo miestuose nebeliko jų tikrųjų gyventojų ir kad juos dabar kontroliuoja kovotojai“, – Kirkuko ir Suleimanijos chaldėjų katalikų arkivyskupas Josephas Thomas (Džozefas Tomas) ketvirtadienį sakė naujienų agentūrai AFP.
Krikščionių Karakošo miestas yra tarp Mosulo, tapusio pagrindiniu džihadistų bastionu Irake, ir kurdų regiono sostinės Arbilio. Jame anksčiau gyveno apie 50 tūkst. žmonių.
Tal Kaifa, kurioje gyveno nemaža krikščionių bendruomenė ir šabakų mažumos atstovai, per naktį taip pat ištuštėjo.
„Praėjusią naktį girdėjau šūvius. Kai pažiūrėjau į lauką, pamačiau „Islamo valstybės“ karinę koloną... Jie skandavo „Allahu Akbar“ („Dievas (visų) didesnis“)“, - pasakojo vienas pabėgėlis, su kuriuo pavyko susisiekti telefonu Arbilyje.
Tuo tarpu keli tūkstančiai jezidų, senovinės ikiislamiškos religinės mažumos atstovų, kurie IS kovotojų buvo išvaryti iš savo gimtojo Sindžaro miesto, yra įstrigę aukštumų vietovėje.
Turkų pareigūnai pranešė, kad apie 800 namus palikusių sindžariečių atkeliavo į Turkiją.
Tuo tarpu kurdų separatistų Kurdistano darbininkų partija (PKK) nurodė, jog evakavo kelias šeimas, užtikrinusi saugų koridorių į Siriją.
IS gyrėsi savo naujomis pergalėmis. „Mums malonu paskelbti islamo tautai apie naują Ninevės provincijos išvadavimą ir pamoką sekuliariems kurdams“.
Spartina karinę pagalbą kurdams
Jungtinės Valstijos paspartins karinę pagalbą kurdų pešmergų pajėgoms Irake, ketvirtadienį pareiškė JAV administracijos aukšto rango pareigūnas.
Tai bus papildoma pagalba prie šiuo metu Irako saugumo pajėgoms siunčiamų raketų „Hellfire“, šaudmenų ir prieštankinių šaudmenų.
„Dabar forsuojame pagalbą kurdams“, - sakė pareigūnas žurnalistams.
Pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytu, nenurodė, kokio pobūdžio pagalba bus suteikta kurdų pajėgoms.
