„Jie reikalavo, kad Ukrainos prezidentas priimtų įsakymą dėl vienašalių paliaubų, ir pagrasino atnaujinti plataus masto kovas palei fronto liniją, jei šis ultimatumas nebus patenkintas“, – pažymėjo diplomatas.
L. Kučma pasakojo, kad vadinamosios Donecko liaudies respublikos atstovas Denisas Pušilinas ir Luhansko liaudies respublikos pasiuntinys Vladislavas Deinega taip pat reikalavo, kad kontaktinė linija būtų nustatyta pagal sausio 31-osios, o ne rugsėjo 19 dienos nutarimus.
„Jie nieko nesakė, kai buvo paprašyti suteikti garantijų, kad kontaktinė linija daugiau nebūtų keičiama“, – pažymėjo L. Kučma.
Pasak buvusio Ukrainos prezidento, Donecko ir Luhansko atstovai nebuvo susipažinę su Ukrainos veiksmų planu įgyvendinant Minsko memorandumą. „Mes iš anksto nusiuntėme šį planą visoms pusėms, tačiau dėl nežinomos priežasties šie atstovai jo nematė“, – pridūrė L. Kučma.
Diplomatas pažymėjo, kad šių respublikų pasiuntinių pozicija taip pat kertasi su Maskvos požiūriu. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį kalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos vadovu Francois Hollande'ų bei išreiškė viltį, kad per susitikimą Minske bus priimti nutarimai, dėstė L. Kučma.
„Taigi mes laukiame Rusijos reakcijos“, – nurodė buvęs šalies vadovas. Šeštadienį L. Kučma, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė Heidi Tagliavini, Rusijos ambasadorius Ukrainoje Michailas Zurabovas ir minėtieji Donecko ir Luhansko atstovai D. Pušilinas bei V. Deinega dalyvavo derybose Minske, tačiau jų metu nepriimta jokių dokumentų, kadangi susitikime nedalyvavo apsišaukėliškų respublikų lyderiai Aleksandras Zacharčenka ir Igoris Plotnickis.
Separatistai ketina suburti įspūdingo dydžio armiją
Tuo tarpu separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka neslepia ir savo tikslų smogti galingą karinį smūgį Ukrainai, praneša „RIA Novosti“. Separatistai pastaryuoju metu sulaukė reikšmingos pagalbos iš Rusijos – į Rytų Ukrainą plūdo konvojai su tankais, šarvuočiais, artilerija, šaudmenimis. Be to, skelbiama, kad į apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ gretas per artimiausias dienas ketinama pašaukti apie 100 tūkst. vietos vyrų.
„Donecko liaudies respublikoje po dešimties dienų bus skelbiama visuotinė mobilizaciją. Ketinama pašaukti 100 tūkst. žmonių“, – tikino A.Zacharčenka. Tiesa, neatmetama, kad toks pareiškimas tėra viena iš propagandinio karo ir psichologinio spaudimo Ukrainai dalių. Esą separatistams vargu ar pavyktų surinkti tiek žmonių, o juo labiau juos sėkmingai apginkluoti ir valdyti. Kai kurie separatistai neseniai jau skundėsi, kad puolimas prieš Debalcevės katilą įstrigo, mat kai kuriems daliniams vadovauja visiški nemokšos, nesugebantys koordinuoti veiksmų. Esą nepadeda net Rusijos kariškių parama.
Į karinę tarnybą pašaukti vyrai dalyvaus mėnesį vyksiančiuose mokymuose, nurodė Donecko separatistų lyderis.
„Kalbant apie mobilizaciją, egzistuoja pašaukimo galimybė. Daliniai iki pavasario dalyvaus koviniuose mokymuose. Planuojama sukurti tris motorizuotąsias pėstininkų brigadas, (kurios bus naudojamos) kontrpuolimui“, – aiškino jis.
„Bendrą DNR (Donecko liaudies respublikos) ir LLR (Luhansko liaudies respublikos) armiją sudarys 100 tūkst. karių. Mobilizacija yra pirmasis etapas – pirmiausiai bus savanoriai, o tuomet žiūrėsime, ką daryti toliau, – sakė A.Zacharčenka žurnalistams. – Savanorių verbavimas prasidės jau ateinančią savaitę.“
Pokalbis truko 45 minutes
Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos vadovai sekmadienį telefonu aptarė blogėjančią padėtį Rytų Ukrainoje. Kanclerė Angela Merkel ir prezidentai Francois Hollande'as bei Petro Porošenka dar kartą pabrėžė paliaubų būtinybę, sekmadienį pranešė Vokietijos vyriausybė, kuria remiasi agentūra AFP.
Visi trys pareiškė apgailestavimą dėl šeštadienį Minske žlugusių pokalbių ir paragino juos „greitai pratęsti“. Separatistai paraginti neblokuoti derybų. Pirmaeilis tikslas esą turi būti susitarimas dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo. Eliziejaus rūmų duomenimis, A. Merkel, F. Hollande'o ir P. Porošenkos pokalbis truko 45 minutes.
Derybos tarp Ukrainos vyriausybės, prorusiškų separatistų, Rusijos ir Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šeštadienį Minske baigėsi be rezultatų. Dėl pokalbių sužlugdymo vieni kitus kaltino Ukrainos vyriausybė ir separatistai.
Sprogimas pražudė karius
Per sprogimą Ukrainos kariuomenės bazėje žuvo mažiausiai šeši kareiviai ir 11 buvo sužeisti. Sprogimas netoli Chersono miesto įvyko dėl kol kas nežinomų priežasčių, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.
Detonavus amunicijai, užsiliepsnojo kariuomenės palapinės, tačiau gaisrą pavyko greitai užgesinti. Nelaimės vietoje, esančioje už maždaug 450 km nuo Kijevo, darbą pradėjo sprogmenų ekspertai.
Chersonas yra netoli Rusijos aneksuoto Juodosios jūros Krymo pusiasalio.
Jau devynis mėnesius trunkantis Ukrainos konfliktas iki šiol nusinešė daugiau kaip 5 000 žmonių gyvybių. Mūšiai tęsėsi ir savaitgalį. Konfliktuojančių pusių duomenimis, per juos žuvo mažiausiai 30 karių ir civilių.
Penki Ukrainos vyriausybės pajėgų kariai žuvo, o dar 29 buvo sužeisti per pastarąją parą šalies rytuose vykusius įnirtingus susirėmimus prie strategiškai svarbaus geležinkelių mazgo, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Gynybos ministerijos atstovas Vladyslavas Selezniovas naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad intensyviausi mūšiai tęsiasi aplink vyriausybės pajėgų ginamą Debalcevės miestą, kuris dabar beveik visiškai apsuptas prorusiškų separatistų.
Pagrindinės separatistų tvirtovės Donecko, esančio už maždaug 60 km į pietvakarius nuo Debalcevės, administracija pranešė, kad 15 civilių žuvo per praeitą savaitgalį vykusius artilerijos bombardavimus. Pirmadienio rytą visame mieste tebebuvo girdimi sprogimai.
Nuo praeitų metų balandžio Ukrainos rytuose vykstantis konfliktas jau nusinešė per 5,1 tūkst. žmonių gyvybių. Nors nuo rugsėjo, kai buvo pasirašyta paliaubų sutartis, kautynės buvo aprimusios, pastarosiomis savaitėmis jos vėl suintensyvėjo.
