Per pasaulio lyderių susitikimą Vokietijoje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dramatiškai demonstravo pasus ir karių identifikacijos dokumentus, esą paimtus iš Rusijos karių, sučiuptų Ukrainos gilumoje, sakydamas, kad tai yra įrodymai, kad Maskva siunčia savo pajėgas į jo šalį.
„Šiandien buvusi strateginė partnerė vykdo slaptą karą prieš suverenią valstybę“, – sakė jis per Miuncheno spaudos konferenciją.
P.Porošenka sekmadienį planuoja tartis dėl naujos taikos iniciatyvos bendrame pokalbyje telefonu su Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiais. Tuo metu nauji susirėmimai Ukrainoje nusinešė dar bent 12 žmonių gyvybių, o Kijevas perspėjo, kad Rusijos palaikomi separatistai planuoja naują puolimą.
Miuncheno konferencijoje buvo daug dėmesio skirta Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o taikos pasiūlymui, kurį jie pristatė V.Putinui, penktadienio vakarą nuvykę į Maskvą.
„Kol kas neaišku, ar tai atves prie sėkmės, bet, mano ir Prancūzijos prezidento požiūriu, pamėginti tikrai verta“, – sakė A.Merkel.
Vėliau Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris Vokietijos televizijai kalbėjo, kad bendrų Europos pastangų rezultatai paaiškės per 2–3 dienas.
JAV viceprezidentas Joe Bidenas išsakė tiek palaikymą, tiek skeptišką požiūrį: „Atsižvelgus į neseną Rusijos istoriją, mums reikia spręsti pagal darbus, o ne žodžius. Nekalbėkite apie taiką, o parodykite mums, prezidente Putinai!“
„Jau daug kartų prezidentas Putinas žadėjo taiką, tačiau siuntė tankus, karius ir ginklus“, – pridūrė jis.
F.Hollande'as irgi pabrėžė, kad rizika itin didelė, perspėdamas, jog naujas taikos planas yra „viena iš paskutinių galimybių sustabdyti jau 10 mėnesių trunkantį konfliktą“.
„Jeigu mums nepavyks pasiekti tvaraus taikos susitarimo, scenarijų puikiai žinome: jis turi pavadinimą, o tas pavadinimas – karas“, – pabrėžė jis.
Ginkluotė nepadarys įspūdžio V.Putinui
Nors Vakarų šalių lyderiai vieningai smerkė Rusiją dėl palaikymo separatistams, jų nuomonės išsiskyrė dėl pasiūlymo pasiųsti ginklų Ukrainos vyriausybės armijai, patekusiai į keblią padėtį. Tačiau vienas JAV pareigūnas neigė, kad transatlantiniai sąjungininkai dėl to nesutaria. „Dėl to nėra nesantaikos“, – pareigūnas sakė žurnalistams.
Vašingtonas atrodė linkstantis aprūpinti Kijevą modernia karine įranga.
„Neturiu jokių abejonių dėl to, ar Ukraina gaus papildomos ekonominės ir kitokio pobūdžio pagalbos. Taip elgiamės suprasdami, kad karinio sprendimo nėra. Sprendimas turi būti priimtas politikos ir diplomatijos sferoje“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Taip politikas atsakė į NBC žurnalisto pateiktą klausimą, kaip greitai JAV suteiks Ukrainai papildomos paramos saugumo srityje.
Vis dėlto A.Merkel tvirtino, kad toks žingsnis tik dar labiau pablogintų padėtį.
„Negaliu įsivaizduoti padėties, jog geresnė Ukrainos armijos ginkluotė padarytų tokį įspūdį prezidentui Putinui, kad jis patikėtų, jog pralaimės karą“, – sakė ji.
Tačiau J.Bidenas, tvirtino, kad Ukraina turi teisę gintis, ir žadėjo, kad Vašingtonas, kuris iki šiol tai šaliai teikė tik neletalinę karinę pagalbą – pavyzdžiui, neperšaunamas liemenes ir šalmus – neapleis Kijevo.
„Mes toliau teiksime Ukrainai saugumo pagalbą. Ne karui skatinti, o siekdami leisti Ukrainai apsiginti“, – pabrėžė jis.
„Noriu aiškiai pasakyti: mes netikime, kad yra karinis sprendinys Ukrainoje. Bet noriu ne mažiau aiškiai pasakyti: mes nemanome, kad Rusija turi teisę daryti tai, ką jie daro“, – sakė J.Bidenas.
Rusija nekariauja
Tuo tarpu V.Putinas sakė, kad Rusija nekariauja ir nenori su niekuo kariauti, bet smerkė sankcijas, kurias Vakarų šalys paskelbė Maskvai, pagilėjus Ukrainos krizei.
„Jei kalbėsime apie tai, kad prieš mūsų šalį kariaujama, ačiū Dievui, karo nėra. Tačiau tikrai esama mėginimo mus visomis priemonėmis sulaikyti“, – V.Putino žodžius citavo naujienų agentūra TASS.
Į Miuncheną atvykęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė tikintis, kad naujas taikos planas gali padėti užbaigti konfliktą, tačiau taip pat kaltino JAV ir ES, kad jos kiekviena proga stengėsi eskaluoti konfliktą.
„Šios derybos tęsis. Mūsų nuomone, yra visos galimybės pasiekti rezultato ir suderinti rekomendacijas, kurios leis šalims realiai išnarplioti šitą konfliktinį mazgą“, – sakė jis.
Nauji tankai ir raketų ugnies kompleksai
Toli nuo diplomatinių debatų Rytų Ukrainoje tęsėsi kautynės. Nuo šio konflikto pradžios pernai balandį ten žuvo jau apie 5,4 tūkst. žmonių.
Separatistai „telkia pajėgas tolesnėms puolamosioms operacijoms Debalcevėje ir Mariupolyje“, – nurodė Ukrainos vyriausybė.
Kijevas nurodė, kad separatistai siunčia naujus tankus, šarvuotuosius transporterius ir salvinės raketų ugnies sistemas į Debalcevės apylinkes ir Granitnės miestelį maždaug 35 km į šiaurės rytus nuo pietrytinio Mariupolio uostamiesčio.
Debalcevės miestas, esantis pusiaukelėje tarp pagrindinių separatistų tvirtovių Donecko ir Luhansko, jau ilgiau negu savaitė yra pagrindinis įnirtingų kautynių židinys. Sukilėliai mėgino apsupti vyriausybės pajėgas, ginančias tą strategiškai svarbų geležinkelio mazgą.
Praeitą mėnesį separatistai apšaudė raketomis Kijevo vyriausybės kontroliuojamą Mariupolio uostamiestį, kurį užėmę galėtų atverti sausumos kelią iš Rusijos į Maskvos aneksuotą Krymą.
Kaip rašo Ukrainos naujienų portalas theinsider.ua, A.Merkel ir F.Hollande'as siūlo Kijevui atsitraukti iš Debalcevės, o separatistai turėtų atsitraukti nuo Mariupolio.
Vienas aukšto rango JAV Valstybės departamento pareigūnas sakė, kad naujoji iniciatyva yra pagrįsta rugsėjį Minske sudarytu paliaubų susitarimu, bet jame numatyta, kada turėtų būti atlikti tam tikri žingsniai – pavyzdžiui, paskelbtas ugnies nutraukimas. Kita vertus, pareigūnas pripažino, kad ši iniciatyva tebėra „labai permaininga ir evoliucionuojanti“.
F.Hollande'as sakė televizijai „France 2“, kad pagal tą planą siūloma nustatyti 50–70 km pločio demilitarizuotą zoną abipus dabartinės fronto linijos.
Tačiau amerikiečiai tvirtino, kad visos šalys pirmiausiai turi sudėti ginklus, kad būtų galima siekti kokios nors sutarties.
