Prancūzijos ir Rusijos aviacijos smūgiai Sirijos šiaurėje per pastarąsias tris paras nusinešė mažiausiai 33 džihadistų gyvybes, trečiadienį pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija.
Dar dešimtys džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) buvo sužeisti per sekmadienį, pirmadienį ir antradienį surengtus antskrydžius, kurių pagrindinis taikinys buvo kovotojų faktinė sostinė ar Raqa, sakė nevyriausybinės organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) direktorius Ramis Abdelis Rahmanas, kai ši kampanija suintensyvėjo po praeitą savaitę įvykdytų teroro atakų Paryžiuje.
Rusija antradienį taip pat pasiuntė į ar Raką strateginius ilgojo nuotolio bombonešius ir smogė iš laivų paleidžiamomis raketomis, kai Maskva patvirtino, jog praeitą mėnesį Egipte įvykusios Rusijos keleivinio lėktuvo katastrofos, nusinešusios vidų 224 juo skridusių žmonių gyvybes, priežastis buvo bombos sprogimas.
„Ribotas žuvusiųjų skaičius gali būti paaiškinamas faktu, kad džihadistai ėmėsi atsargumo priemonių“, – sakė R.Abdel Rahmanas, kurio Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija renka informaciją iš aktyvistų, medikų ir kitų šaltinių Sirijoje.
„Sandėliuose ir kareivinėse buvo tik sargybiniai, o dauguma žuvusiųjų buvo patikros postuose“, – aiškino jis. SOHR vadovas pridūrė, kad daugelio užsieniečių kovotojų šeimos išvyko į Mosulo miestą Irake – kitą IS tvirtovę. „Islamo valstybės“ džihadistai kontroliuoja dideles teritorijas Sirijoje ir Irake.
Susivienijo prieš bendrą priešą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimas karinėms jūrų pajėgoms bendradarbiauti su Prancūzijos kariniu laivynu „kaip sąjungininkams“ tikriausiai žymi pirmąjį atvejį nuo Antrojo pasaulinio karo, kai Paryžius ir Maskva susivienijo prieš bendrą priešą.
„Būtina užmegzti tiesioginį ryšį su Prancūzija ir dirbti su jais kaip su sąjungininkais“, – V.Putinas sakė tuo metu, kai Prancūzija ruošėsi pasiųsti savo lėktuvnešį „Charles de Gaulle“ į Viduržemio jūros rytinę dalį.
Paryžius ir Maskva pažadėjo negailestingą atsaką į atakas Prancūzijos sostinėje ir Rusijos lainerio susprogdinimą. Abi šios atakos nusinešė iš viso per 350 žmonių gyvybių ir padidino tarptautinį ryžtą sunaikinti džihadistus bei užbaigti jau beveik penkerius metus Siriją krečiantį karą.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as susitiks su V.Putinu Maskvoje lapkričio 26 dieną, praėjus dviem dienom po susitikimo su JAV prezidentu Baracku Obama Vašingtone.
Plėsdama savo atsaką į atakas Paryžiuje, Prancūzija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, pasinaudojusia Bendrijos sutarties straipsniu, leidžiančiu prašyti kitų bloko šalių karinės pagalbos jos operacijoms prieš „Islamo valstybę“. Šis raginimas sulaukė vieningo Briuselio palaikymo.
Tačiau Prancūzija taip pat atrodo kurianti netikėtą aljansą su Rusija, kai abi šalys tapo niokojančių IS atakų taikiniais.
Po V.Putino ir F.Hollande'o pokalbio telefonu Kremlius paskelbė, kad abu lyderiai „susitarė užtikrinti glaudesnius kontaktus ir veiksmų koordinavimą tarp abiejų šalių karinėmis žinybų ir specialiųjų tarnybų, vykdant operacijas prieš teroristines grupuotes ... Sirijoje“.
Paryžiaus ir Maskvos santykiai smarkiai pašlijo dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte. Abi šalys taip pat nesutarė dėl Sirijos prezidento Basharo al Assado ateities.
Rusijos raginimas užtikrinti karinį bendradarbiavimą su NATO nare Prancūzija primena Antrojo pasaulinio karo laikus, kai kova prieš nacistinę Vokietiją suvienijo abi šalis, kurių ideologijos labai skirtingos, pastebėjo rusų istorikai.
„Turime prisiminti ... Antrąjį pasaulinį karą, kai jos (Rusija ir Prancūzija) kovėsi kartu prieš bendrą priešą, grasinusį sunaikinti visą žmoniją“, – sakė Rusijos karinės istorijos draugijos tyrimų vadovas Michailas Miagkovas.
„Tai (vėl) tapo itin aktualu, kai kovojame su bendru priešu – IS“, – pridūrė jis.
Rusijos istorijai sako, kad tuomečio Prancūzijos lyderio Charles'o de Gaulle'o vizitas Sovietų Sąjungoje įtvirtino Paryžiaus vaidmenį atkuriant pokario pasaulį ir faktiškai buvo paskutinis kartas, kai ši Vakarų šalis buvo sudariusi karinį aljansą su Maskva.
