Organizacija „Gydytojai už žmogaus teises“ suskaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus prezidentui Basharui al-Assadui ištikimi kariai nužudė, susprogdino arba nukankino beveik 700 medikų. Nevalstybiniai veikėjai – tokie kaip teroristinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IV) – tik 27.
Medikų žūtys – kasdienės. Neseniai pranešta apie paskutinio Alepo pediatro, paskutinio al Chamos kardiologo mirtį.
Net ir Jungtinės Tautos padarė išvadą: „Vyriausybės pajėgos tyčia taikosi į medikus ir neleidžia jiems gydyti sužeistų civilių ar kovotojų, kad įgautų karinį pranašumą.“
Sirijoje nebeliko gydytojų
Kadaise klestėjusiame antrame pagal dydį Sirijos mieste Alepe dirbo tūkstančiai gydytojų, tačiau dabar jų beveik nelikę. Dalies nebėra tarp gyvųjų, o absoliuti dauguma pabėgo į gretimas šalis ir Europą.
Dėl to milijonai sirų nebegali gauti pagalbos ne tik dėl karo paliktų sužeidimų, bet ir dėl įprastų ligų, nuo kurių neapsaugotas nė vienas žmogus.
Jiems mėgina padėti labdaros organizacijos, bet Sirijos sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai iš paskutiniųjų stengiasi neleisti, kad fronto liniją pasiektų vaistai ar chirurginiai įrankiai.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir vėl griežtai smerkia tokius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus.
Tiesa, keturios iš penkių nuolatinių jos valstybių narių remia koalicijas, kurios apšaudo ligonines Sirijoje, Jemene ir Libane.
Nepaisydami besitęsiančio karo, per penkerius metus pareikalavusio jau 300 tūkst. žmonių gyvybės, Sirijos medikų likučiai, padedami tarptautinių organizacijų, įkūrė pogrindinių ligoninių tinklą.
Po žeme įsikūrusios ligoninės elektrą pasigamina degindamos gyvulių mėšlą. Profesionalių gydytojų jose nedaug, tačiau per vaizdo kameras internetu ligonius padeda stebėti medikai visame pasaulyje.
Iš ligoninės – už grotų
Tokių priemonių teko griebtis, nes nuo pat karo Sirijoje pradžios ligoninės tapo saugumo aparato dalimi.
„Kai kuriems gydytojams pavykdavo pasirūpinti lengvai sužeistais žmonėmis ir padėti jiems pabėgti nepastebėtiems, – pasakojo vienas tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ apklaustas medikas. – Tačiau jeigu sirui būtina gultis į ligoninę, pranešama jos administracijai, o per ją žinia pasiekia saugumą.“
Daug prezidento kritikų iš palatų buvo išvedami saugumo agentų – kai kada ir išnešami, net ir būdami be sąmonės.
Režimui ištikimi gydytojai nuolat bausdavo sužeistus protestuotojus atlikdami nebūtinas amputacijas. O tie medikai, kurie mėgino priešintis B.al-Assadui, nukentėdavo patys.
Likti gydytoju Sirijoje ir nepaklusti valdžiai reiškė pasirašyti sau mirties nuosprendį. Vien per pirmuosius metus režimo pajėgos nukovė dešimtis medikų, o dalies jų vietą užėmė organizacijos „Gydytojai be sienų“ personalas.
Naujas būdas operuoti
Vienas tokių gydytojų – Londone gyvenantis chirurgas Davidas Nottas. 2013 ir 2014 metais jis kelis kartus vyko į Siriją mokyti studentų, rezidentų ir chirurgų atlikti operacijų, kurių niekas niekada nebuvo matęs.
Dalis buvusių brito mokinių jau žuvę, tačiau su likusiais jis palaiko ryšį. Kai kada žinutėmis iš Alepo jį pasiekia prašymai patarti, kaip atlikti vieną ar kitą operaciją arba sustabdyti kraujavimą.
Svarbiausių dalykų, kurių vėliau mokė sirus, chirurgas išmoko Afganistane, kur Vakarų chirurgai prieš dešimtmetį pradėjo taikyti naują metodiką. Vėliau savo žinias tobulino per karus Sarajeve, Afganistane, Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Įprastai šautinės ar sprogimų sukeltos žaizdos karo lauko ligoninėje būdavo operuojamos iškart: chirurgas atveria pilvo ertmę, suranda pažeistus organus ar kraujagysles ir jas užsiuva.
Tačiau toks gydymo būdas – labai pavojingas, nes per kelias valandas silpni sužeistieji gali tiesiog nukraujuoti.
O amerikiečių ir britų chirurgai pradėjo taikyti naują strategiją: atlikti žalos suvaldymo operacijas, per kurias tik sustabdydavo kraujavimą ir leisdavo sužeistiesiems atsigauti ir sušilti.
Vėliau, kai jų būklė stabilizuodavosi, pacientai vėl būdavo guldomi po skalpeliu.
„Norėjau tapti chirurgijos perversmo dalimi.
Vienintelis būdas tai padaryti buvo tiesiog ten būti, matyti viską prieš akis. Iš knygos šių dalykų neišmoksi“, – žurnalui „The New Yorker“ pasakojo D.Nottas.
Įkūrė pogrindžio tinklą
Vėliau britas atvyko ir į Siriją, kurioje gydytojų liko vis mažiau.
Kai kuriose sirų įkurtose požeminėse ligoninėse trūko paprasčiausių reikmenų: „Turėjome tvarsčių, vatos ir serumo. Jeigu būdavo atvežamas sunkiau sužeistas protestuotojas, turėjome du pasirinkimus: leisti jam mirti arba siųsti į operacinę, nežinodami, kas jam ten nutiks.“
Dalis ligonių būdavo atvežami tokios prastos būklės, kad chirurgai net nuspręsdavo dėl jų neeikvoti ir taip menkų savo išteklių.
Pamažu parama pradėjo plūsti iš užsienio: iš Sirijos išvykę gydytojai mėgino atsilyginti siųsdami paramą iš Turkijos.
„Tačiau tai buvo painu – paramos sulaukdavo garsiausiai šaukti mokantys ligoninių vadovai. Tad į vienas reikmenų atveždavo per daug, o kitos likdavo be jokios pagalbos“, – pasakojo Sirijoje dirbusi gydytoja Natalie Roberts.
Dėl to vienas Alepo universitetinės ligoninės chirurgas, pasivadinęs Abdulo Azizo slapyvardžiu, subūrė slaptą organizaciją, kuri mėgino suvaldyti paramos ir sužeistųjų srautus mieste.
Ligoninės buvo pavadintos atsitiktiniais kodiniais numeriais – M1, M8, M20 – kad režimas nežinotų, kiek iš viso medicinos centrų slepiasi po Alepo griuvėsiais.
Pasak A.Azizo, geriausia vieta įkurti ligoninę yra siauroje gatvelėje tarp aukštų pastatų, kad sraigtasparnių pilotai nepamatytų po oro antskrydžio į ją bėgančių civilių.
Žiaurūs snaiperių žaidimai
Bet didesnė problema medikams išliko snaiperiai. Įsitaisę ant Alepo stogų kariai taikydavosi ne tik į gydytojus, bet ir į sužeistuosius.
Netoli ligoninės M1 esančiuose skersgatviuose kariai civilius šaudydavo savo malonumui. O tada taikydavosi į aukų gelbėti atskubėjusius kitus sirus.
„Kasdien sulaukdavome 12–15 snaiperių aukų. Pastebėjome vieną keistą dalyką: jei rytą pas mus atvykdavo pacientas peršauta ranka, vėliau sulaukdavome dar kelių taip pat sužeistų žmonių. Kitą dieną – šešių ar septynių sužeistų į pilvą sirų“, – pasakojo ligoninėje M1 dirbęs D.Nottas.
Britas spėjo, kad snaiperiai žaisdavo sadistišką žaidimą ir konkrečią dieną taikydavosi į vieną civilių kūno dalį.
Kaip pasakojo D.Nottas, snaiperiai nesigailėdavo ir nėščiųjų: „40 savaičių nėščia moteris pas mus pateko dėl šautinės žaizdos pilve. Motina liko gyva, o vaisius – ne. Jo kaukolėje radome įstrigusią kulką.“
Chirurgai savo ligonių irgi nesirinkdavo. Vieną dieną, kai D.Nottas siuvo arteriją, jungiančią sužeistojo plaučius ir širdį, staiga atsidarė operacinės durys.
„Į vidų įžengė septyni IV kovotojai, atstatę kalašnikovus. Jų lyderis čečėnas priartėjo prie stalo. Pasirodo, operavau vieną jo karių. Jaunas siras Abu Abdullah angliškai paaiškino, kad jei jie sutrukdys chirurgui operuoti, jų draugas mirs. Man drebėjo kojos, bet turėjau siūti toliau. Vadas palydą išsiuntė į lauką, bet pats išstovėjo šalia, kol operacija baigėsi“, – pasakojo D.Nottas.
Bombos šluoja viską
Tačiau bet kokie kovotojai civiliams vis dėlto yra mažesnis siaubas už sprogmenų ir skeveldrų pripildytas statines, kurias iš sraigtasparnių režimo kariai mėto ant ligoninių ir sirų gyvenamųjų rajonų.
Toks sprogmuo iškart sunaikina visą pastatą, o aukų nesirenka.
„Aišku, kad nukrito skeveldrinė bomba, kai priėmimo skyrių užlūsta siaubingai sužalotų žmonių minia. Tie, kurių nepražudo pati bomba, miršta uždusę: jų plaučius iš vidaus nukloja mikroskopinės betono dulkės. Kaskart palietus ligonį dulkės pakyla į orą, ir pats turi kosėti mėgindamas suprasti, ar sužeistajam dar gali padėti“, – prisiminė D.Nottas.
Dažniausiai atsakymas į šį klausimą yra neigiamas, ypač kai ligoniai praranda daug kraujo.
„Viskas, ką galėjome padaryti, – juos guosti ir laikyti už rankos. Neturėjome netgi nuskausminamųjų vaistų. Galėjome tiktai tikėtis, kad jie greitai mirs“, – su ašaromis akyse pasakojo gydytojas.
Nuo paskutinio D.Notto apsilankymo Alepe Sirijos valdžia numetė skeveldrines bombas ant visų trijų išlikusių miesto ligoninių.
Organizacija „Gydytojai už žmogaus teises“ patvirtino 365 išpuolius prieš medikus, surengtus Sirijos ir Rusijos karių.
Dalis antskrydžių – dvigubi: praėjus 20 minučių nuo bombos sprogimo, sraigtasparnis sugrįžta į tą pačią vietą ir susprogdina gelbėtojus.
O pirmąją šių metų birželio savaitę Sirijos ir Rusijos orlaiviai daugiau negu 600 kartų apšaudė opozicijos sukilėlių valdomą Alepo dalį.
Kai B.al-Assadas pasauliui pranešė, kad ketina atsiimti kiekvieną Sirijos centimetrą, jo kariniai lėktuvai jau kitą dieną apšaudė gydytojų slaptavietes ir naujagimių priežiūros centrą.
Iš slaptų ligoninių liko vos kelios. Opozicijos valdomoje Alepo dalyje liko penki chirurgai, du ar trys ortopedai, vienas akušeris ir vienas anesteziologas.
„Esu chirurgas, bet kartu dirbu kardiochirurgu, kraujagyslių chirurgu, kartais atlieku tyrimus ultragarsu ir rentgeno aparatu.
Čia visi taip: jeigu esi slaugytojas, tapsi intensyviosios terapijos techniku. Jis dirbo ligoninėje? Tada jis bus operacinės pagalbininkas, nes išmoko sterilizuoti“, – pasakojo A.Azizas.
Nepamirštamas karo siaubas
Dabar D.Nottas sirams padeda iš toli.
Vos sugrįžusį iš Alepo D.Nottą Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth II pasikvietė vakarienės į Bakingamo rūmus.
„Ji manęs ėmė klausinėti, kaip laikosi Sirija, tačiau mano apatinė lūpa pradėjo drebėti“, – liūdesio neslėpė D.Nottas.
Tada, kaip pasakojo chirurgas, Elizabeth II pakvietė savo korgius. Likusį laiką jie glostė šunis ir šėrė juos sausainiais. Baigiant pietums karalienė tarstelėjo: „Juk taip geriau, nei apie tai šnekėti, ar ne?“ („The New Yorker“, LR)
Sirijos vyriausybė naikina savo šalies gydytojus
Organizacija „Gydytojai už žmogaus teises“ per 2015 metus užfiksavo 122 išpuolius prieš ligonines Sirijoje – tai didžiausias skaičius per vienus metus nuo konflikto pradžios 2011 metų kovą.
Per praėjusius metus nukentėjusios gydymo įstaigos sudaro trečdalį visų per karą užpultų ligoninių skaičiaus. Iš viso prieš 255 medicinos centrus buvo surengtos 358 atakos. 70 iš jų buvo panaudotos skeveldrinės bombos – sprogmenų ir skeveldrų pripildytos statinės.
Šiuos išpuolius humanitarinės pagalbos organizacijos laiko karo nusikaltimais dėl dviejų priežasčių: arba dėl to, kad tyčia taikomasi į ligonines, kurios turėtų būti saugomos karo teisę įtvirtinančios Ženevos konvencijos, arba dėl to, kad naudojami ginklai, kurie nesirenka aukų, ir taip pažeidžiamas proporcingumo principas.
91 proc. išpuolių prieš ligonines surengė Sirijos vyriausybės pajėgos arba jų sąjungininkai. „Gydytojams už žmogaus teises“ pavyko patvirtinti, kad Rusijos karinės oro pajėgos surengė 16 oro antskrydžių prieš šalies gydymo įstaigas.
Stebina ir tai, kad per penkerius metus užfiksuota tik apie 20 išpuolių, kuriuos surengė nevalstybiniai dariniai – ginkluotos teroristinės organizacijos. Aštuonias atakas surengė „Islamo valstybė“ (IV), o dar dvi – IV kartu su grupuotės „Al Nusra“ fronto kovotojais.
Per penkerius metus besitęsiantį karą jau nužudyti 726 gydytojai. „Gydytojai už žmogaus teises“ taip pat skaičiuoja, kad 95 proc. jų žuvo dėl Sirijos režimo kaltės.
