Už terorizmą atsakingos Prancūzijos parlamento tyrimų komisijos pirmininkas G.Fenechas teigė, kad dėl augančios teroro grėsmės reikėtų pastatyti „prancūziškąjį Gvantanamo kalėjimą“, rašo „The Independent“ ir „Le Figaro“.
Opozicinei Respublikonų partijai priklausantis G.Feneche'as taip pat perspėjo vyriausybę, kad ši turėtų ruoštis „didžiuliai bangai“ teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (IV) kovotojų, kurie atkeliaus į Prancūziją iš Irako ir Sirijos.
Tokią prognozę parlamentaras sieja su tuo, kad IV pastaruoju metu netenka vis daugiau kontroliuojamos teritorijos Artimuosiuose Rytuose ir todėl siekia tęsti kovą smogiant Vakarams „iš vidaus“.
„Sulaikymo centras būtų efektyvus būdas įkalinti radikalus“, – teigė G.Feneche'as.
G.Feneche'o minėtoje Rė saloje jau stūkso apgriuvęs kalėjimas, kurį būtų galima atnaujinti ir paversti prancūziškuoju Gvantanamo kalėjimu. Tačiau Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as tvirtino, kad „nelegalių sulaikymo centrų atidarymas nėra tai, ką turėtų daryti Prancūzija“.
Tikrasis Gvantanamo įlankoje esantis kalėjimas buvo pastatytas, kad jame būtų įkalinti po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų sulaikyti įtariami teroristai. Gvantanamo kalėjime buvo laikomi septyni prancūzai, tačiau jie visi buvo paleisti 2005 metais. Dėl šio kalėjimo JAV susilaukė daug kritikos iš žmogaus teisių organizacijų.
Anot Prancūzijos ministro pirmininko Manuelio Vallso, kovoti Irake ir Sirijoje greta IV džihadistų išvyko 2147 prancūzai. Daugiau nei tūkstantis iš jų vis dar yra Artimuosiuose Rytuose. M.Vallsas pabrėžė, kad yra žinoma apie 203 prancūzų islamistus, kurie siekia grįžti į Prancūziją.
Respublikonų partijos narė Nathalie Kosciusko-Morizet ragino vyriausybę uždrausti salafizmą – ypatingai konservatyvią sunitų Islamo atmainą. Tuo metu partijos „Nacionalinis frontas“ narė Marie-Christine Arnautu siekė, kad Prancūzijoje būtų sugrąžinta mirties bausmė.
