Vienas svarbiausių Kinijos lyderių Chen Xi sudrausmino partiečius, esą kai kurie jų „degraduoja“ ir politiškai, ir dvasiškai. Anot Chen Xi, šiukštu negalima domėtis religija, prietarais ar vakarietiška daugiapartine demokratine sistema, rašo „The Guardian.
Iš Komunistų partijos narių visuomet buvo reikalaujama, kad jie atstumtų religiją. Tačiau Kinijos aktyvistai pabrėžė, kad priešiškumas religingumui sustiprėjo, kai 2012 metais šalies lyderiu tapo Xi Jinpingas. Jis siekė įveikti visus potencialius opozicijos šaltinius.
Dziangsi provincijos pareigūnas Qi Yanas pareiškė, kad jau išdalinta daugiau nei 1 tūkst. Xi Jinpingo portretų. Anot Qi Yano, įgyvendinama programa kovoti su skurdu: tikslas – įtikinti krikščionis, kad skurdą įveiks Xi Jinpingas, o ne Dievo sūnus.
„Daugybė kaimo gyventojų nieko nežino. Jie mano, kad juos išganys Dievas. Greitai jie suvoks savo klaidą ir pradės galvoti: „Reikia pasikliauti ne Jėzumi, o partija.“
Reikia tikėjimą religija pakeisti tikėjimu partija. Xi Jinpingo portretų pakabinimas turi simbolinę reikšmę“, – nieko neslėpdamas Qi Yanas.
Honkonge įsikūręs žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ aktyvistas Williamas Nee aiškino, kad Xi Jinpingas turi du tikslus. Pirma, sutriuškinti skurdą. Antra, tapti neatskiriama Kinijos politinio peizažo ir istorijos dalimi, įsiamžinti.
W.Nee tvirtino, kad bandymas krikščioniškus meno kūrinius pakeisti komunistų propaganda kėlė daugiau nerimo nei 2013 metais pradėta kampanija panaikinti kryžius nuo bažnyčių stogų.
„Yra vienas dalykas valdyti viešąją erdvę, visai kitas aiškinti žmonės, ką jie gali daryti savo namuose. Daugybė žmonių tam priešinsis“, – teigė W.Nee.
Vienas skurdžiai gyvenantis kinas aiškino, kad jis buvo priverstas išmesti krikščioniškus simbolius, nes „kitaip nebūtų gavęs pašalpų“.
