Rusijos valstybinė televizija nuo antradienio skelbia neva Ukrainos karių prisipažinimus apie sekmadienio įvykius. Atrodo, tarsi Ukrainos kariai skaitytų parengtą poziciją, kuri beveik idealiai sutampa su Rusijos oficialia nuomone.
„Kai nelegaliai kirtome Rusijos sieną, mačiau kaip priplaukė FSB patrulinis laivas. Specialiai ignoravau radijo komunikacinius signalus. Sulaikymo akimirką šaunamieji automatiniai ginklai buvo laive. Supratau, kad Ukrainos laivyno veiksmai yra provokaciniai. Kaip oficialus funkcionierius pergabenau karius iš Odesos uosto į Mariupolio uostą“, – vaizdo įraše sako suimtas Ukrainos karininkas Vladimiras Lesovojus.
„Mes plaukėme toliau, o Rusijos laivai mūsų prašė arba sustoti, arba plaukti atgal, kitaip pradės šaudyti. Vadas nusprendė sustabdyti laivą, jie mus paėmė iš laivo, ir viskas“, – įraše kalba kitas suimtas Ukrainos jūreivis Sergėjus Sibizovas.
Šių parodymų nuoširdumo patvirtinti neįmanoma, tačiau pagal 2003-iaisiais pasirašytą susitarimą, patekti į Azovo jūrą nevaržomai turi teisę ir Rusijos, ir Ukrainos laivynas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pasirašė įstatymą dėl karo padėties šalyje.
Antradienį Rusijos kontroliuojamo Krymo teismas leido 12 karių suimti mažiausiai dviem mėnesiams. Sužeisti ukrainiečiai taip pat sulaikyti dviem mėnesiams, kitų karių likimas bus sprendžiamas trečiadienį, nes Kryme vėl vyksta teismo posėdis.
Taip pat pranešama, kad Krymo pusiasalyje Rusija padidins oro gynybos sistemų „S-400“ kompleksų skaičių. Tai reiškia, kad pusiasalis bus dar labiau militarizuojamas. Vakarų valstybės ragina neeskaluoti padėties. Europos Sąjunga, taip pat Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Kanada išreiškė palaikymą Ukrainai. Maskva tai vadina „nuspėjamu antirusiškumu“.
Vakarų valstybės reiškia susirūpinimą dėl padėties Ukrainoje. Jungtinių Valstijų prezidentas D. Trumpas teigia, svarstantis galimybę atšaukti susitikimą su Vladimiru Putinu, tačiau palauks savo nacionalinio saugumo komandos ataskaitos, o Jungtinių Valstijų valstybės departamentas ragina europiečius tvirčiau remti Ukrainą.
D. Trumpas dienraščiui „The Washington Post“ atskleidė, kad jam labai nepatinka ši agresija, todėl svarstantis galimybę atšaukti planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu V. Putinu. Tiesa, D. Trumpas pridūrė, kad palauks nacionalinio saugumo komandos „išsamios ataskaitos“. Tuo metu valstybės departamentas ragina europiečius daryti daugiau, kad padėtų Ukrainai.
Austrijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, užsienio reikalų ministrė teigia, kad bendrija kitą mėnesį svarstys, ar įvesti Rusijai papildomų sankcijų, tačiau viskas priklausys nuo padėties ir abiejų pusių veiksmų.
