Rytų Europos studijų centre apie JAV saugumo politiką ir Baltijos valstybių vietą joje kalbėjęs „Atlantic Council“ analizės centro ekspertas Matthew Kroenigas tvirtina, kad JAV politikoje įvyko pokytis – nebėra koncentruojamasi į trumpalaikę terorizmo grėsmę ir didesnis dėmesys yra kreipiamas ilgalaikei grėsmei, kurią kelia Rusija ir Kinija.
Pirmoji kelia karinę grėsmę dėl veiksmų Ukrainoje ir Gruzijoje, o antroji yra ekonominis priešininkas, kurio vykdomi kariniai veiksmai taip pat verčia sunerimti.
„Jungtinėse Valstijose yra suprantama, kad Baltijos šalys kilus konfliktui būtų fronto linija. Baltijos šalių apginamumas yra ta sritis, apie kurią galvodami mūsų saugumo ekspertai praleidžia daug laiko“, – teigė M.Kroenigas.
Kinija kelia didelį susirūpinimą
Kai kurie ekspertai džiaugiasi, kad saugumo politika krypsta šia linkme, tačiau kartu išreiškia kritiką, jog JAV neturi reikiamų pajėgumų kovoti šiame regione.
Dėl šios priežasties Vašingtone yra aktyviau kalbama šia tema. Dėl to JAV reaguodama į Rusijos pažeidimus ir pasitraukė iš vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF).
JAV taip pat kyla susirūpinimas Kinijos keliamomis problemomis. Viena didžiausių jų – 5G ryšio tiekimas.
„Europos šalys turėtų būti taip pat susirūpinusios Kinijos diegiamo 5G tinklo patikimumu ir ieškoti kitokių alternatyvų“, – kalbėjo „Atlantic Council“ ekspertas.
Visų pirma, kyla šnipinėjimo grėsmė, nes visi surenkami duomenys gali būti siunčiami atgal į Kiniją.
Kinai taip pat gali programinėje sistemoje palikti atviras duris, per kurias galėtų įsilaužti į šalių sistemas.
Jungtinės Valstijos kaip grėsmę mato ir ginkluotės pirkimą iš Kinijos, nes tokiu atveju būtų neįmanoma vykdyti karinį NATO šalių bendradarbiavimą.
Atsakas į konfliktą Baltijos šalyse
M.Kroenigas įsitikinęs, kad jeigu žaliųjų žmogeliukų situacija pasikartotų Baltijos šalyse, tai būtų laikoma ataka prieš visą NATO.
„Mes žinome kaip Rusija gali naudotis hibridiniu karu. Kilus tokiai situacijai privalėtume naudoti jėgą, tačiau svarbiau yra vykdyti atgrasymo strategiją, kad tokia problema nekiltų“, – kalbėjo ekspertas.
Nors Donaldas Trumpas yra sakęs, kad norėtų geresnių santykių su Rusija, tačiau tuo pačiu šio prezidento administracija su Kremliumi elgiasi griežčiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Yra peržiūrimos sutartys, didinamas finansavimas gynybos srityje“, – vardino M.Kroenigas.
Lygiai taip JAV kovoja ir su Kinijos vykdomu šnipinėjimu ir kompanijų paslapčių vagystėmis.
„JAV nustato politinę darbotvarkę Kinijai ir Rusijai, o jos nėra tuo patenkintos“, – teigė ekspertas.
M.Kroenigo teigimu JAV nepažeistų jokios sutarties su Rusija jeigu Rytų Europos regione dislokuotų tam tikras raketas ar gynybos priemones, nes Rusija pirmoji jau yra įvykdžiusi pažeidimus puldama Ukrainą, Gruziją bei vykdydama kitus neleistinus veiksmus.
Ko tikėtis ateityje?
2020 metais JAV vėl vyks prezidento rinkimai, kuriuose D.Trumpas sieks perrinkimo, tad pasaulyje netyla diskusijos, kokios tvarkos reikia tikėtis artimoje ateityje.
M.Kroenigo teigimu, JAV vyrauja bendra pozicija, kad Rusija yra priešininkė. Abi partijos pripažįsta, kad rusai kišosi į 2016-ųjų metų JAV prezidento rinkimus, tad retorika Rusijos atžvilgiu neturėtų keistis, o gali net ir dar labiau sugriežtėti.
Ekspertas taip pat pastebi, kad JAV didėja palaikymas NATO, o gerėjantys JAV ir Lenkijos santykiai rodo, kad sąjungininkų įsikišimo užtikrinant saugumą ateityje bus tik daugiau.
